LietuviškaiLT   EnglishEN     Facebook Youtube X.com Instagram TikTok

Meditacijos centras Ojas
 





Dėkingumas yra vienintelė tikra malda

3 dalis iš 5

Mylimas Ošo, šį klausimą užduoda virpanti širdis, jį rašo virpanti ranka. Mano dėkingumas už tavo dovaną atrodo, kad yra nepakankamas. Kodėl jaučiuosi toks tavęs nevertas?

   1 dalis    2 dalis

<...>

 

Tariamos religijos, kurios šimtmečiais valdė žmogaus protą,  daugiausia yra fikcijos. Esu susidūręs su Alberto Kamiu labai keistu, bet gražiu ir teisingu teiginiu: "Jei Dievo nebūtų, turėtume jį išrasti", kitaip, kam skųstumės? Ant kieno pečių mestum visas savo atsakomybes? Ant ko pyktum? Kas būtų tavo apsauga, saugumas? Kamiu sako kažką labai svarbaus, kai teigia, kad jei Dievo nebūtų,  mes turėtume jį išrasti, o jei Dievas egzistuotų, mes turėtume jį panaikinti. Jei Dievas egzistuotų, kodėl turėtume jį panaikinti? Nes tai būtų nepakeliama.  Būti tokiems jam dėkingiems atrodytų kaip pažeminimas: tu esi nevertas, o jis ir toliau tau duoda - tu negalėtum jam atleisti, jis tave įžeidinėja, jis nuolat primena tau tavo nevertumą.

Turiu draugą, kuris kurį laiką buvo švietimo ministras. Jis kartais ateidavo pas mane. Vieną dieną jis man pasakė tai, ko nebūtų pasakęs niekam kitam: "Aš daugelį kartų galvojau tai tau pasakyti, bet tada save stabdydavau. Bet yra riba, turiu tau tai pasakyti." Jis gimė vargingu žmogumi, bet jį įvaikino turtingas žmogus, labai turtingas, kuris neturėjo vaikų. Taigi jis staiga pakilo iš skurdo ir tapo ypač turtingu žmogumi. Jis pradėjo duoti pinigus savo giminaičiams, kurie buvo vargšai, nes pats priklausė vargingai šeimai, jo giminaičiai buvo neturtingi, jo draugai buvo neturtingi. Ir dabar jis turėjo tiek daug ir visa tai gavo be jokių pastangų, jis turėjo galimybes kiekvienam padėti. Jis išties padėjo visiems savo giminaičiams,  savo tėvui, broliui, seserims, draugams,  ir visus juos padarė labai turtingais. Aš žinojau šį faktą.

  

Jis man pasakė: "Problema ta, kad buvau toks dosnus visiems, net ir tiems, su kuriais esi tolimai susijęs - tolimais pusbroliais ar tiesiog atsitiktinai sutiktam, bet jei mačiau, kad jie bėdoje, aš daviau jiems tiek, kiek jie norėjo, daviau jiems daugiau.  Dabar jie visi klesti, jie visi yra turtingi, Bet keista tai, kad jie nejaučia man jokios padėkos! Priešingai, dauguma jų niekuomet neateina manęs aplankyti ar susitikti, iš tikrųjų, jie manęs vengia. Mane tai skaudina, nes padariau tiek daug... kokie tai nedėkingi žmonės!

Aš pasakiau: "Tu nesupranti už to slypinčios gilesnės psichologijos. Tu jiems davei, bet nesupranti, kad tas, kuris duoda, visada pažemina tą, kuriam duoda. Duodamas tu pakyli aukščiau, o tas, kuris gauna, tampa žemesnis. Jei būtum supratingas, pamatytum, kad tai iš  tikrųjų taip ir vyksta. Noriu tavęs paklausti vieno dalyko: "Ar tu kada nors priėmei pagalbą iš jų?" Jis atsakė: "Man jos nereikia, kodėl turėčiau priimti jų pagalbą?" Aš pasakiau: "Būtent čia tu juos žemini, įžeidi. Kas čia blogo? Tiesiog smulkūs dalykai. Jei tiesiog paskambintum draugui, kuriam padėjai, kuris dabar yra turtingas, turi savo gamyklą, automobilius, jei tiesiog paprašytum: "Atsiųsk du automobilius, man jų labai reikia." Tau gal ir nereikia, turi pakankamai automobilių! Tiesiog priimk tuos automobilius, o po valandos juos grąžink. Tau nereikia, bet leisk tam žmogui pajusti, kad jis taip pat gali tau kažką duoti, kad jis ne visada tik gavėjo pusėje. Kartais jis taip pat gali ir duoti.

Arba gali pasakyti draugui: "Tavo sode mačiau tokių gražių rožių. Ar gali atsiųsti man tuziną rožių šiandien?" Ir jis bus be galo laimingas atsiųsdamas tą tuziną rožių. Tai jam nekainuoja daug, bet jis pradės atleisti tau ir jausis dėkingas tau." Žmogus atsakė:  "Tikriausiai esi teisus. Aš niekada nesu ko nors iš kieno nors prašęs, nes man nereikia. Ir niekada negalvojau, kad tiesiog duodant kam nors, visada duodant ir niekada nepriimant..."

"Bet kas, kad ir be jokios vertės... keletas gėlių arba tiesiog paskambinti tam žmogui ir pasakyti: "Jaučiuosi labai vienišas. Ar gali ateiti pabūti su manimi per pusryčius ar pietus? Būčiau labai dėkingas". Taip būtum padėjęs tiems žmonėms atgauti savo orumą. Tu jiems davei pinigų, bet pavertei juos elgetomis, o niekas tau to neatleis, nes tai yra visiškai nežmogiška." Jis pasakė: "Aš suprantu, bet negalėsiu to padaryti, tai prieštarauja mano ego." Pasakiau: "Tada  visiškai aišku, kodėl jie tavęs vengia: jie žino, kad tu jiems duodi ne todėl, kad jie yra vargšai, o todėl, kad tu esi turtingas. Tu nesirūpini jų problemomis, rūpesčiais ar sunkumais. Tu tiesiog išnaudoji jų kančias, jų vargus, jų skurdą tam, kad patenkintum savo ego: "Aš labai jums padėjau".  Ir tu nuolat tuo giriesi... Kaip jie gali tau atleisti?"

Būtent tai Albertas Kamiu turi omenyje sakydamas, kad jei Dievas egzistuotų ir būtų prieinamas žmonijai, mes turėtume jį sunaikinti, nes tai taptų nepakeliama. Jis nuolat duotų, bet niekada nieko iš jūsų neprašytų. nes jis turi viską, jam priklauso visas pasaulis! Jis atimtų visą tavo orumą.

Jie gali melstis ir gali išreikšti pagarbą, bet giliai viduje jie galvoja: "Kodėl mano žmona serga vėžiu? Jei Dievas yra gailestingas, tai kur jo gailestingumas? Aš meldžiuosi daugelį metų, kodėl aš vis dar esu vargšas? Žmonės, kurie niekada nesimeldžia ir neina į bažnyčią, šventyklą ar sinagogą, yra turtingi! Aš esu sąžiningas ir stengiuosi būti nuoširdus tiek, kiek žmogaus silpnumas tai leidžia, bet vis tiek lieku vargšas, nevykėlis, niekas... O žmonėms, kurie yra pikti ir klastingi, kurie gali padaryti bet ką, kad pasiektų valdžią ir pinigus, jiems sekasi. Kunigai nuolat sako, kad Dievas yra teisingas. Kur yra jo teisingumas?"

Tokios mintys lieka jūsų pasąmonėje, jūs jų nesakote, nes jos galėtų labai įpykinti Dievą. Tiesą sakant, Talmude žydų Dievas sako būtent šiuos žodžius: "Aš esu labai piktas Dievas. Aš niekada neatleidžiu, niekada nepriimkite manęs kaip savaime suprantamo dalyko." Vienas labai gražus sakinys: "Aš nesu tavo dėdė, prisimink." Tai labai žydiška, bet jų Dievas yra žydas, nieko dėl to negali padaryti. Jis primena: "Aš nesu tavo dėdė, todėl nesitikėk jokio gerumo iš manęs. Aš esu tavo tėvas."

Jūs žinote, kad yra skirtumas tarp tėvo ir dėdės: dėdės visada yra draugiški, tėvai yra autoritetingi, galingi žmonės, tu jiems priklausai. Labai retai pamatysi sūnų ir tėvą, kurie būtų draugiški, pasitikėtų vienas kitu, dalintųsi giliausiomis mintimis ir jausmais. Bet visada rasite daug žmonių labai draugiškų su savo dėdėmis. Jie nesakys dalykų niekam kitam, ką gali pasakyti savo dėdėms, egzistuoja kažkokia kitokia kokybė.

Toks Dievas nėra vien žydų Dievas, toks Dievas yra visų primityvių žmonių Dievas. Visose primityviuose šventuosiuose raštuose jis yra labai piktas. Jei jis būtų pasiekiamas šiame pasaulyje, Albertas Kamiu yra teisus – mes turėtume jį nužudyti. Tai taptų nepakeliama, jo kišimasis į viską, jo įsakymai dėl visko, jo pyktis, jo smurtas, jo kankinimai, jo šantažas, kad jis numes mus į  pragarą amžinybei, jei jo neklausysime. O jei būsite paklusnūs, kitaip tariant, jei būsite vergai, turėsite visus rojaus džiaugsmus. Toks Dievas nebūtų toleruojamas, ypač tų, kurie didžiuojasi būdami individais. Lengviau būtų jį sunaikinti.

 

 

Ištrauka iš: Ošo "Kvietimas", 22 skyrius "Sanjasinas niekuomet neišeina į pensiją", 1 klausimas, 1987 m. rugsėjo 1 d. (The Invitation. Chapter 22, "A sannyasin is never retired", Question 1, 1st September 1987)

Atnaujinta 2025-09-23






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. +370-685-11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. +370-685-11533 (pagrindinis)   |   mob. +370-619-11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2026. All rights reserved. Copyright information

Facebook Youtube X.com Instagram TikTok

Naujienos