Dėkingumas yra vienintelė tikra malda2 dalis iš 5 | |
Mylimas Ošo, šį klausimą užduoda virpanti širdis, jį rašo virpanti ranka. Mano dėkingumas už tavo dovaną atrodo, kad yra nepakankamas. Kodėl jaučiuosi toks tavęs nevertas?
1 dalis
<...>
|  |
Aš turėjau sodininką, seną žmogų, labai gražų žmogų ir jis nebuvo tik profesionalus sodininkas, jis mylėjo medžius. Aš jį mačiau, kai nebuvo nieko ir jis manė, kad niekas jo nemato, mačiau, kaip jis kalbasi su medžiais. Kartą aš jį aptikau, nes jis kasmet laimėdavo, beveik penkerius metus jis buvo su manimi, ir kiekvienais metais laimėdavo miesto prizą už didžiausias rožes. Aš jo paklausiau: "Kas čia darosi? Tu kalbi su medžiais?" Jis atsakė: "Aš juos myliu, aš juos jaučiu. Galiu pasakyti tau, bet ne kam nors kitam, nes pasitikiu, kad tu suprasi, jog tai nėra vienpusiška. Jie taip pat atsako vienaip ar kitaip. Laimėjau tuos prizus ne todėl, kad esu puikus sodininkas". Miestas buvo didelis ir jame buvo daug milijonierių. Jie turėjo puikius sodus ir daug sodininkų. Ir visi jie buvo suglumę, nes visi mėgino laimėti prizą, bet šis senas vyras nuolat laimėdavo. Jis sakė: "Aš tiesiog kalbuosi su medžiais, sakau: "Nepamirškite tinkamu metu duoti man didžiausią žiedą. Tai mano ir jūsų prestižo klausimas". Ir jis man pasakė, kad jam nėra nesisekę. Kiti sodininkai sunkiai dirba, naudoja daugiau trąšų, chemikalų. Jie daro viską, ką sodininkystės menas pataria, bet tai yra anapus sodininkystės meno ribų.
Kai sodininkas ateina, visi medžiai jaučiasi nepaprastai laimingi, kad simetriška kreivė tampa beveik šokiu. Kaip ji tapo beprotiška iš baimės, taip ir iš meilės ji vėl tampa ne įprastu tyliu medžiu, o rodo didžiulį džiaugsmą, lyg medis šokinėtų, šoktų. Ir jūs galite pamatyti skirtumą tarp kreivių. Kai medis bijo, grafikas parodys, kad jo linijos atsiranda iš baimės. O kai medis staiga pamato sodininką, kuris juo rūpinosi ir augino kaip savo vaikus, grafikas šoka. Ir jūs galite pamatyti grafike, kad tai nėra iš nerimo, bet iš dėkingumo ir pasveikinimo - draugas atėjo. Kiti medžiai atsako taip pat. Žmogus gali patirti nepaprastą džiaugsmą, jei tik išmoks būti dėkingas.
 | | |
Esi teisingame kelyje, Vidhan, bet negalvok, kad nesi vertas, nes tai turi būti transformuota į dėkingumą. Tikra tai, kad niekas nėra vertas. Ką padarėte, kad būtumėte gyvas? Ką padarėte, kad turėtumėte tokias gražias akis? Ką padarėte, kad turėtumėte šią potencialią galimybę tapti Gautama Budha? Jūs nieko nepadarėte, tai tiesiog ateina iš egzistencijos gausos. Egzistencija turi tiek daug, kad ji privalo dalintis vien iš būtinybės atsisakyti pertekliaus; ji persipildžiusi. O jei žmonės lieka ištroškę, tai jų pačių kaltė. Senovės Indijos posakis sako, kad galite likti ištroškę stovėdami ant upės kranto. Kol neišmoksite nusilenkti, kaip užpildyti rankas vandeniu, upė nešoks link jūsų. Ji yra pasiekiama, tereikia truputį nuolankumo iš jūsų pusės, truputį atvirumo, ir galite numalšinti savo troškulį.
Viskas, kas gyvenime yra puiku, yra gausiai prieinama, tiesiog nesusitraukite į savo nevertumą Tai gražus pirmas žingsnis patirti tai, bet kam mes apskritai esame verti? Nei gyvenimui, nei meilei, nei šiam gražiam kūnui - mes nesame verti nieko. Mes visa tai priimame kaip savaime suprantamą dalyką. Tai nėra religinis protas. Aš nelaikau žmogaus nereligingu, jeigu jis netiki Dievu. Aš nelaikau žmogaus nereligingu, jeigu jis neina į šventyklas ar bažnyčias. Nelaikau žmogaus nereligingu, jei jis neigia dangų ir pragarą bei visa tą nesąmonę. Bet vadinu žmogų nereligingu, jei jis nejaučia nevertumo dėl visko, ką gavo ir gauna kiekvieną akimirką. Su kiekvienu įkvėpimu, su kiekvienu širdies dūžiu gyvenimas nuolat jums duoda. Tas pats gyvenimas gali jums suteikti neaprėpiamą palaimą, kurios net negalite numanyti, kol jos neparagausite.
Tiesiog pakeiskite savo nevertumą į dėkingumą, į padėką. Man šis dėkingumas yra vienintelė tikra malda. Jums nereikia nieko sakyti, tiesiog juskite, kad esate dėkingas už tai, kad nenusipelniau, nesuprantu, kodėl tiek daug man duota ir vis dar tebeduodama. Ką galiu padaryti, išskyrus tai, kad būti dėkingu? Šis dėkingumo jausmas turėtų giliai įsiskverbti į jūsų sąmonę, į pačias jūsų kūno skaidulas ir ląsteles. Jūs tiesiog tapsite dėkingumu, tuomet tai yra malda.
|  |
Dalykai, kurie vadinami malda, yra netikri. Milijonai šventyklų, bažnyčių ir sinagogų, milijonai žmonių nuolat meldžiasi, bet jų maldos nėra tikros, nes jie visada kažko prašo. Jie niekada nedėkoja už tai, ką jau gavo. Jei pažiūrėsite į jų maldas, rasite elgetą, nedėkingą elgetą. Taip pat visose religijų maldose – aš gilinausi į kiekvieną religiją kiek galėjau – yra tam tikras skundas, kad viskas nėra taip, kaip turėtų būti: "Kiti gauna daugiau, o aš negaunu tiek daug." Tai nėra maldos, jie tiesiog švaisto laiką. Jie net nesuprato, ką reiškia malda. Tai nėra žodžiuose, tai - maldingumas. O maldingumas reiškia tik vieną dalyką, ir tik vieną dalyką – dėkingumą, dėkingumą, kuris vis giliau ir giliau įsiskverbia į tavo būtį už viską: už medžius, kurie žaliuoja, už lietų, kuris krenta ir malšina žemės troškulį. Ir kai ateina pirmieji lietūs, saldus kvapas sklindantis iš žemės yra žemės dėkingumas. Medžiai, kurie tampa žali, kurie dovanoja milijonus žiedų, tai yra žemės dėkingumas, tai yra žemės malda. Toks ir tu turi būti, tokia turi būti tavo malda - ne kas kita, o dėkingumas. Pamažu žmogus pamiršta, kas yra skundas, kas yra nuoskauda. Kai jis vis labiau susiderina su dėkingumu, jis visiškai pamiršta, kad turi kažko prašyti. Dalykai ateina net neprašant. Jis tiesiog turi laikyti savo duris atviras, ir svečias ateina. Jam tereikia laukti, laukti mylinčiai, maldingai. Aš pateikiu jums maldos prasmę taip, kaip jokia religija niekada nėra davusi žmonijai. Jų maldos yra tokios vaikiškos, kvailos. Dėkingumas padarys tave vis labiau ir labiau pajėgų priimti dovanas.
Ištrauka iš: Ošo "Kvietimas", 22 skyrius "Sanjasinas niekuomet neišeina į pensiją", 1 klausimas, 1987 m. rugsėjo 1 d. (The Invitation. Chapter 22, "A sannyasin is never retired", Question 1, 1st September 1987)
Atnaujinta 2025-09-16 |