LietuviškaiLT   EnglishEN     Facebook Youtube X.com Instagram TikTok

Meditacijos centras Ojas
 





Protas niekuomet neranda pasitenkinimo

2 dalis iš 3

Mylimas Ošo, pastaruoju metu jaučiu, kad auga vidinis ilgesys užeiti anapus proto ir patirti kažką daugiau. Tai atrodo kaip ilgas procesas. Ar tai turi ilgai trukti?

   1 dalis

<...>

 

Vaikystėje prieš namą, kuriame gyvenau, buvo tik parduotuvės. Mano namo eilėje buvo gyvenamieji namai, bet priešais buvo tik parduotuvės. Naktį kitoje kelio pusėje po devintos valandos parduotuvės būdavo uždarytos. Tapdavo visiškai tamsu. Tuo metu mano kaime dar nebuvo elektros. Mes buvom įpratę gąsdinti žmones, ypač stiprius žmones, kurie per daug girdavosi savo stiprumu.

  

Greta buvo gimnastikos salė, pati žinomiausia apylinkėse ir žmonės ten treniruodavo kūną, turėjo savo čempionus. Buvome maži, bet žinojome, kad nesvarbu ar esi čempionas ar puikus imtynininkas. Iš turgaus pirkdavome popierines gyvates. Jas padėdavome kitoje kelio pusėje pririštas prie plono juodo siūlo, kurio galą laikėme savo rankose sėdėdami namie. Namuose niekas nesirūpino, kad mes kažką darome, mes tiesiog sėdime. Mes laikėme siūlą ir laukdavome tinkamo žmogaus.

Kai pamatydavome einant puikų imtynininką, lėtai pradėdavome traukti siūlą. Kai gyvatė pasirodė ant kelio, šitą reginį verta pamatyti! Imtynininkas viską pamiršo. Jis rankoje nešėsi žibintą, žibintas iškrito iš rankų. Imtynininkas bėgo taip greitai, kad kartais pargriūdavo. Susirinkusi minia klausė: "Kas vyksta?" Jis atsakė: "Čia buvo tokia didelė gyvatė!" Žmonės sakė, kad labai keista, jog kiekvieną vakarą pasirodo gyvatė. Vieną dieną jie pradėjo jos ieškoti. Ją reikia rasti, nes vieną dieną gyvatė gali ką nors nužudyti. Jie rado popierinę gyvatę. Jie rado siūlą. Jie rado mane besislepiantį už mano senelio lovos. Matydamas, kad vyksta keblūs dalykai, aš apsukau siūlą apie senelio koją. Jis miegojo. Minia jį pažadino, aš taip pat buvau minioje: "Ką tu darai?" Jis atsakė: "Aš miegojau, kas vyksta? Kas apvyniojo siūlą man apie koją?" Minia taip pat matė, kad jis greitai užmiega ir kažkas kitas yra už šio žaidimo. Gyvatė pasirodo kasdien, po devintos valandos ir ji taip gąsdindavo žmones, kad daugelis nebeišeidavo iš namų po devintos valandos. Mano senelio jie paprašė: "Kitą kartą būk atidus, tiesiog išlik budrus ir stebėk, kas pokštauja".

Mano senelis žinojo, kas tai daro, bet aš stovėjau minioje, kuri sakė, kad jis turi būti budresnis. Visiems išėjus jis pasakė: "Tu, išdykėli! Tu tai darai. Dieną mačiau tave su ta gyvate ir tu rišai tą siūlą, bet to jau per daug, kad jį apvyniojai apie mano koją. Aš atsakiau: "Nebuvo kitos išeities, nebuvo nieko, tik tu. Slėpiausi už tavęs, bet kai pamačiau, kad mane pričiups, sau pasakiau, kad taip gerai, nes niekas miegančio senolio nekaltins. Turi man atleisti. Buvo labai skubi situacija". Kai sutinki gyvatę, popierinę ar odinę, ar plastikinę, ar nugaišusią, nesvarbu, nereikia laiko, kad susijaudintum. Tai nėra procesas. Tu sakai, kad "tai ilgas procesas, toks ilgas procesas. Ar jis turi ilgai trukti?"

Kažkas man atsiuntė Ašramo trumpiausio kelio dėsnį: "Trumpiausias kelias tarp dviejų vietų, visuomet remontuojamas". Čia labai sunku rasti trumpiausią atstumą. Bet tam nėra ir poreikio. Jeigu teisingai sekėte mano supratimą, mano požiūrį, čia visai nėra įtrauktas nei laikas, nei atstumas. Būtent šią akimirką galite žiūrėti į protą, galite matyti viską, kas telpa į protą. To pakaks tam, kad baigtumėte su juo. Tai nėra laiko, pastangų klausimas.

Tai yra aiškaus supratimo klausimas ir to mes nedarome. Mes kovojame su pykčiu, kovojame su pavydu, kovojame su viskuo, bet kova niekada nepadeda, nes kova užima laiko. Kovojimas neabejotinai parodo vieną dalyką, kad jūs nesuprantate, jog kovodami negalite užeiti anapus proto. Kovojimas paprasčiausia yra vienos proto dalies kova su kita dalimi. Tai tarsi kovotų mano abi rankos. Manote, kad kuri nors ranka laimės? Tai priklauso nuo manęs. Galiu padaryti, kad laimėtų dešinė ranka arba galiu pakeisti idėją ir padaryti taip, kad laimėtų kairė ranka. Bet puikiai žinau, kad tai mano galioje, abi rankos - mano. Kiekvienas konfliktas jūsų prote, kiekvienas suskaldymas prote yra tik žaidimas. Jūs tapote dvi komandos. Futbolo komandos. Galite tęsti žaidimą. Galite mėgautis, kad esate dvasinėje kelionėje, kad esate didis ieškotojas, tačiau jūs tik žaidžiate futbolą. Žaidžiate iš dviejų pusių. Nėra jokio klausimo apie pergalę, nėra jokio klausimo apie pralaimėjimą. Būtent tai ir darė taip vadinami religingi žmonės ir vis dar daro. Jų ritualai, jų maldos, jų asketika, žinoma, kad užima laiko. Ir ne tik, kad užima laiko, jie taip niekur ir nenuvyksta. Jie lieka tokie pat asmenys. Galbūt jie represavo savo seksualumą, bet seksualumas ten yra. Represuotas jis tampa pavojingesnis, nes labiau įsišaknija jūsų pasąmonėje, iš kur jis sukurs tūkstantį ir vieną iškrypimą.

 

Ištrauka iš: Ošo "Kvietimas", 13 skyrius "Trys bilietai į Titsburgą", 1987 m. rugpjūčio 27 d. (The Invitation. Chapter 13, "Three tickets for Titsburg", 27 August 1987)

Atnaujinta 2025-07-29






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. +370-685-11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. +370-685-11533 (pagrindinis)   |   mob. +370-619-11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2026. All rights reserved. Copyright information

Facebook Youtube X.com Instagram TikTok

Naujienos