|
Mylimas Ošo, aną rytą, kai užsiminei apie kišeninį laikrodį kaip paskutinę dovaną žmonėms, išeinantiems į pensiją, mane tai nustebino, nes kai tu išvykai į Ameriką, buvau savo kaime ir paštu gavau unikalią dovaną nuo tavęs labai gražų "Seiko" kišeninį laikrodį! Ši reta dovana mane pradžiugino, bet šiandien jaučiuosi šiek tiek neramus! Mylimas Ošo, ar galėtum pasakyti ką nors apie šios dovanos reikšmę?
 | | |
Sardar Gurudayal Singh, prisimenu kišeninį laikrodį, kurį tau atsiunčiau. Esu padovanojęs laikrodžių šimtams savo sanjasinų. Reikšmė paprasta, tad nereikia pergyventi dėl to, ką sakiau vakar. Tai nebuvo išėjimo į pensiją dovana, sanjasinas niekada neišeina į pensiją! Jis tampa prašvitęs, bet išėjimas į pensiją neįmanomas nei prieš prašvitimą, nei po jo. Išėjimas į pensiją neegzistuoja sanjasinų pasaulyje, todėl gali pamiršti savo baimes ir nerimą. Tai nebuvo dovana išėjimo į pensiją proga. Dovanoju laikrodžius daugeliui žmonių, nes visas mano žinutės esmė yra: būk budrus! Tad nesuprask manęs klaidingai.
Savaitgalį Niujorke vyras užmezgė pokalbį su jauna moterimi bare. Po kelių taurelių jis pasiūlė nusipirkti butelį ir eiti į jo kambarį. Ji sutiko. Kai mergina pradėjo nusirenginėti, vyras paklausė: "Sakyk, kiek tau metų?" "Trylika," atsakė ji. "Trylika? Dieve mano," pasakė vyras. "Apsirenk ir išeik iš čia. "Prie durų mergina stabtelėjo ir pasakė: "O, prietaringas, taip?"
|  | Amerikoje skaičius trylika yra laikomas labai nelaimingu! Viešbučiuose aptiksite, kad po dvylikto aukšto eina keturioliktas. Trylikto aukšto visai nėra, nes niekas nenori apsistoti tryliktame aukšte. Kartą perskaičiau knygą. Vienas vyras buvo atlikęs didelį tyrimą, norėdamas įrodyti, kad šis skaičius trylika nėra tik, bet turi mokslinį pagrindą. Aš labai nustebau, perverčiau knygą. Tai buvo visiška nesąmonė, ką jis padarė. Jis surinko duomenis, kiek nelaimingų atsitikimų įvyko tryliktą dieną, kiek žmonių mirė tryliktą dieną, kiek susirgo vėžiu tryliktą, visokių katastrofų, kurios įvyko tryliktą. Jis sudarė tokį didelį sąrašą, kad tai sudarytų didelį įspūdį kiekvienam, jog skaičius trylika išties pavojingas.
Parašiau tam vyrui laišką: "Jei neatliksi tokio pat tyrimo ir vienuoliktai bei dvyliktai dienoms – pakaks tik dviejų dienų, vienos prieš tryliktą... ir nesužinosi, kas vyksta dvyliktą, kas vienuoliktą, kokios katastrofos. Nebent rastum, kad daugiau nelaimių įvyksta tryliktą dieną nei dvyliktą ar vienuoliktą, kad daugiau žmonių miršta tryliktą nei bet kurią kitą dieną, tavo teiginiai yra nesąmonė. Tokiu būdu galima įrodyti, kad bet kuri diena yra pavojinga, nes žmonės miršta bet kurią datą, kiekvieną dieną. Nėra nustatytos datos kvotos." Gavau atsakymą , kad šis vyras mirė – deja, jis mirė vienuoliktą dieną! Vienas jo draugų atsakė, kad jis pats praleido tryliktą dieną. Bet Amerikoje šis prietaras labai paplitęs. Žmonės nenori, kad skaičius trylika būtų ant jų automobilių. Jie vengia skaičius trylika visais būdais. Armijoje taip pat nėra kareivio, kurio numeris būtų tryliktas.
Sardar Gurudayal Singh, tas laikrodis išėjimo į pensiją proga taip pat yra prietaras, tačiau galimai tas, kuris jį pirmiausiai išrado, kažkada turėjo panašią idėją, kaip aš, kad dabar žmogus išeina į pensiją, jo gyvenimas savotiškai baigtas. Gerai būtų įteikti laikrodį, nes dienų nedaug liko, laikas bėgs greičiau nei bet kada. Laikrodis galėtų padėti jam išlikti budriam ir atidžiam. Laikas – tai ne pinigai, laikas – tai gyvenimas, o dovanoti laikrodį... Dabar tai tapo prietaru, niekas neklausia, ką tai reiškia. Niekas nežino – nei tie, kurie duoda, nei tas, kuris priima. Tiesiog auksinis kišeninis laikrodis. Tačiau kai aš dovanoju laikrodžius – ir dovanoju juos nuolat, tai nereiškia, kad esi išėjęs į pensiją. Tai nereiškia, kad tavo dienos suskaičiuotos ir tau belieka skaičiuoti valandas. Tai reiškia – būk budrus, būk sąmoningas ir atidus.
 | | | Kiekviena akimirka yra kupina pavojų, bet taip pat ir ekstazės. Jei gali ją panaudoti sąmoningumui ir budrumui, ji gali tapti didžiausia gyvenimo ekstaze, sultingiausiu patyrimu. Bet jei nebūsi budrus, kažkurią akimirką, kažkurią dieną tu mirsi... Nemirk, kol nesunaikinai savo ego. Tegul ego miršta pirmas, kad galėtum pažinti savo tikrąją būtį.
Daviau tau, Gurudayalai, tiesiog tam, kad būtum budrus, nes bet kas gali su tavimi nutikti, ypač su tokiu žmogumi kaip tu. Prieš kelias dienas kažkas man pranešė, kad Sardar Gurudayal Singh ketina vesti Muktą. Atsakiau: "Aš pasakoju pakankamai anekdotų, o jis bando tapti praktiniu anekdotu!" Ir Mukta taip pat šaunuolė! Ji atrado vargšą Sardarą Gurudayalį Singhą. Jis yra ypatingas žmogus, laimingas vyras, bet surasti jį vedyboms...! O jis toks paprastas, kad nesakys "Ne". Jis pažino įvairias gyvenimo spalvas – buvo kariuomenėje, kovėsi karuose, daugelį metų buvo mano asmens sargybinis, o jo širdis – paprasta ir nekalta. Jei kas nors jį jo metuose pakviestų vedyboms, jis atsakytų "Gerai".
Kažkaip įtikinau Muktą to nedaryti, nes jis gyvena laisvą gyvenimą. Jis išsiskyrė su žmona labai seniai, jis neturi nė vieno rūpesčio pasaulyje. Jis yra vienas mano giliausių sannyasinų – neturtingas, bet be galo turtingas, nes gali juoktis nuostabiau nei kas nors kitas. Man nereikia žinoti, kur jis sėdi. Kai jis pradeda juoktis, žinau, nes jo juokas, net ir senatvėje, yra garsesnis nei bet kurio kito.
Nereikia nerimauti dėl to laikrodžio! Tiesiog būk budrus, nepapulk į kokią nors bėdą. Dabar, jei vesi Muktą, tu pakliūsi į bėdą. Ji labai seniai išsiskyrė su vyru, tu išsiskyrei su žmona. Abu esate laisvi. Bet turiu pripažinti, kad Mukta tikrai turi akį surasti tikrą vyrą!
Du anekdotai Sardarui Gurudayalui Singhui...
"Būsi vargingas ir nelaimingas iki keturiasdešimties," pasakė būrėja savo klientui. "O paskui kas?" paklausė susirūpinęs klientas. "Na, paskui, tada jau prie to priprasi," atsakė būrėja!
Vyras, artėdamas prie pensijos, nuėjo pas įmonės gydytoją galutinei apžiūrai. Jo siaubui, gydytojas tarė: "Nežinau, kaip jums tai pranešti, bet jūsų širdis jau baigia susidėvėti ir jums liko tik šeši mėnesiai." "Ar nėra nieko, ką galėčiau padaryti?" paklausė sukrėstas vyras. "Na," tarė gydytojas, "galite atsisakyti alkoholio, mesti rūkyti, nevartokite riebaus maisto, nešokite ir net nesvajokite apie seksą!""Ir tai prailgins mano gyvenimą?", - vyras viltingai paklausė. "Ne," - atsakė gydytojas, "tiesiog atrodys, kad jis ilgesnis!"
Ištrauka iš: Ošo "Kvietimas", 22 skyrius "Sanjasinas niekuomet neišeina į pensiją", 1987 m. rugsėjo 1 d. (The Invitation. Chapter 22, "A sannyasin is never retired", 1 September 1987)
Atnaujinta 2025-09-01 |