LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





"Mokslas ir gyvenimas"
1991.02

Techn. m. k. Mečislovas Vrubliauskas, Eglė Kazlauskaitė

STEREOMATYMUI LAVINTI

   Ar kada nors pagalvojote, kam žmogui reikalingos dvi akys? Kiklopus - milžinus su viena akimi kaktoje pasakose nugali mažesni ir silpnesni žmonės. Žinoma, žmonės išmintingesni. Tačiau gal kiklopai tokie nevikrūs todėl, kad teturi vieną akį? Viena akimi aplinkos daiktai matomi dvimačiai, plokšti. Tiesa, užmerkus vieną akį tarytum juntama ir trečioji koordinatė - gylis. Tačiau taip atrodo dėl vadinamųjų antrinių erdvės požymių. Tai tolimesnių objektų uždengimas artimesniais, perspektyva, apšviestumas, paralaksas. Perspektyva - tai matomas objektų dydžio kitimas, priklausomai nuo atstumo iki jų: artimesni daiktai atrodo didesni, o tolimesni - mažesni. Apšviestumas, jo kitimas paviršiuje, šešėliai irgi leidžia spręsti apie daiktų padėtį erdvėje - tą labai gerai žino tapytojai. Paralaksas - tai stebimo objekto tariamas pasislinkimas stebėtojui judinant galvą. Tai vis antriniai erdvės požymiai. Tikrasis stereomatymas įmanomas tik žiūrint abiem akimis. Tarp žmogaus akių yra apie 6 cm atstumas, dėl kurio kiekviena akis mato tą patį daiktą skirtingu kampu. Akių tinklainėse objektų vaizdai patenka į šiek tiek skirtingus taškus, ir centriniai smegenų mechanizmai lemia erdvinį, trimatį objekto suvokimą. Štai pavyzdys. Pabandykime vertikaliai laikomo pieštuko galu iš viršaus pataikyti į kito pieštuko, kurį laiko priešais sėdintis asmuo, galą. Pavyko? O dabar pakartokime bandymą, uždengę vieną akį. Šiuo atveju matome ne erdvinį trimatį, o plokščią dvimatį vaizdą, todėl ir į pieštuko galą pataikyti sunku.

   Dailininkai sugebėjo pavaizduoti trimatę erdvę paveikslų plokštumoje tik XIII - XIV a., o mokslininkams pavyko išreikšti ją dar po poros šimtmečių. Pirmasis matematikas, radęs trimatės erdvės pavaizdavimo plokštumoje būdą - koordinačių sistemą, buvo prancūzas R.Dekartas (R.Descartes, 1596 - 1650). Pasakojama, kad ją susapnavęs. Taigi gebėjimas manipuliuoti sąmonėje stereoobjektais, atkurti jų tvarką ir tarpusavio išsidėstymą nėra senas dalykas. Žinia, architektai daug seniau statė pastatus, bet plokštumoje pavaizduoti savo sumanymus trimačius nesugebėjo.

Techn. m. dr. Mečislovas Vrubliauskas, oftalmologės Eleonora Gužienė ir Eglė Kazlauskaitė

   Manoma, kad apie 10% žmonių yra stereoakli. Jie neblogai orientuojasi pagal antrinius erdvės požymius. Netekus vienos akies, žmogui iš pradžių būna sunkiau orientuotis aplinkoje, jis kliūva už daiktų, tačiau reikia tik laiko, ir žmogus, pats to nežinodamas, išmoksta pritaikyti antrinius požymius. Eksperimentais įrodyta, kad tuos požymius stereoakli žmonės jaučia geriau negu normaliai regintieji, tačiau tai nėra tikrasis stereomatymas. Stereoakliems nuo kūdikystės net neįmanoma paaiškinti, kas yra tikrasis stereomatymas, kaip ir neskiriantiems spalvų žmonėms neįmanoma apibūdinti spalvos. Stereoakli žmonės negali būti geri chirurgai, krepšininkai, gimnastai, jiems sunku tiksliai vairuoti automobilį. Vokiečių mokslininkas R.Zachsenvėgeris (R. Sachsenweger) apskaičiavo, kad penktadalis nelaimingų atsitikimų susiję su nepakankamu stereomatymu.

   Dažniausia stereomatymo sutrikimo priežastis - žvairumas, kurį akių gydytojai paprastai diagnozuoja 3-4 metų vaikams. Žvairumą išgydyti galima tik vaikystėje - iki 12 metų. Todėl absoliuti žvairuojančių pacientų dauguma - vaikai. Operacija ar akiniais pasiekus, kad akys žvelgtų tiesiai, treniruojamas abiakis matymas, kurio aukščiausia pakopa - stereomatymas. Galutinis žvairumo gydymo tikslas ir yra išlavinti stereomatymą. Deja, tai pasiekiama retai. Abiakio regėjimo sutrikimams diagnozuoti ir gydyti yra nemažai prietaisų ir būdų. Vienas pagrindinių tokių prietaisų yra sinoptoforas. Juo matuojamas žvairumo kampas, o gydant lavinamas akių sugebėjimas sulieti du vaizdus į vieną plokštumoje (fuzija) ir sulietus vaizdus išlaikyti (fuzijos rezervai) keičiant jų regėjimo kampą. Sinoptofore vaikai mato nejudančius, nespalvotus, monotoniškus ir dėl to nuobodokus paveiksliukus. Todėl vaikai treniruojasi neatidžiai, tokių treniruočių rezultatai nepatenkina nei tėvų, nei gydytojų. Be to, treniruotes apsunkina tai, kad reikia nuolat klausinėti, ką vaikas mato. Kur išeitis?

Kompiuterinė žvairumo gydymo ir stereomatymo  lavinimo sistema
 Kompiuterinė žvairumo gydymo ir stereomatymo
lavinimo sistema "Erdvė" ("Visus-1"), 1991 m.

   Šių eilučių autoriams kilo mintis stereomatymą lavinti personaliniu kompiuteriu, sukuriant šiam reikalui specialią fuzijos ir stereomatymo treniravimo metodiką. Štai kelios esminės prielaidos, kurios didina treniruočių veiksmingumą.

   Pirmoji, svarbiausioji, yra psichofiziologinė prielaida. Tai psichofiziologinių žmogaus regos sistemos mechanizmų, kurie reaguoja į judesį ir spalvą, panaudojimas. Organizmo reakcija į judantį objektą, jį pamačius, mūsų manymu, yra giliausia. Ir šia reakcija pirmiausia reikia pasinaudoti. Kartu numatoma įvertinti kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių savitumus bei jų sąveikos ypatybes. Iš penkių pojūčių būtent per regą lengviausia paveikti skirtingus pusrutulius. Bet tai jau šios metodikos tobulinimo sritis.

   Antroji labai svarbi yra psichologinė prielaida. Tai treniruočių motyvacija, t.y. vaiko aktyvios pozicijos sužadinimas. Treniruotė paverčiama įdomiu žaidimu, kurio taisyklės vaikui lengvai suprantamos. Treniruotės būna daug naudingesnės, kai jos atliekamos sąmoningai. Dėl to iškyla prieštaravimas tarp psichikos ir fiziologijos; vyresniųjų vaikų sąmoningumas didesnis, bet fiziologiniai mechanizmai būna jau įsitvirtinę, nepaslankūs, o jaunesnių - atvirkščiai. Apatiniąją ribą (apie 5 metus) nulemia vaiko sąmoningumo laipsnis, o viršutiniąją (apie 12 metų) - jo neurofiziologinių ryšių įsitvirtinimas. Tikimės, kad žaidybinių situacijų sudarymas treniruotėse padės sumažinti apatiniąją ribą. Žaidimų taisyklės pritaikomos prie vaiko psichikos. Žaidimai kuriami dinamiški, spalvingi, paliekant galimybę keisti kai kuriuos jų parametrus (objektų, fono spalvas, objektų judėjimo greitį, valdymo tikslumą, garsinius signalus ir t.t.).

   Ruošiantis treniruočių ciklui, reikia žinoti vaiko ir jo tėvų požiūrį į jas, pašalinti galimą konfliktą, kai tėvai reikalauja, kad vaikas treniruotes lankytų, būtų jose dėmesingas, o pastarasis jų vengia. Tai mažina paciento aktyvumą, o kartu ir treniruočių poveikį.

   Personalinis kompiuteris įgalina pasiekti beveik visais fuzijos ir stereomatymo treniruotės etapais nuolatinę ir tikslią kontrolę. Griežta kontrolė neturėtų tapti neigiamų vaiko emocijų priežastimi, ji turėtų pasitarnauti treniruotės valdymui, jos įprasminimui.

Kompiuterinės  stereomatymo sistemos  schema  
Kompiuterinės stereomatymo sistemos schema  

   Trečioji prielaida yra technologinė - tai treniruotės valdymo galimybė. Kuriamos programinės priemonės visais fuzijos, stereomatymo diagnostikos ir treniruotės etapais padeda kaupti, analizuoti ir operatyviai pateikti gydančiajam personalui objektyvių duomenų statistiką apie paciento regos sistemą ir treniruočių vyksmą. Numatoma registruoti psichofiziologinį rezultatą - vaiko gebėjimą suvokti objektų padėtį trimatėje erdvėje, pateikiant jam kompiuterio ekrane du suliejamus vaizdus. Šį privalumą veiksmingiausiai galima panaudoti stereomatymo treniruotėms. Duomenys apie atskirą treniruotę ar apie kelių treniruočių rezultatus gali būti pateikiami lentelės, histogramos, grafiko, teksto forma displėjaus ekrane, gali būti atspausdinti. Duomenis numatyta kaupti standartinėje duomenų bazėje, o tai supaprastins jos taikymą konkrečios gydymo įstaigos sąlygomis.

   Ketvirtoji prielaida yra techninė - tai maždaug prieš 10 metų pasirodę personaliniai kompiuteriai, kurių techninės ir ekonominės charakteristikos kasmet gerėja. Dabar pasaulyje žinomos kelios firmos (tarp jų firma IBM), gaminančios patikimus, pigius, galingus ir patogius personalinius kompiuterius. Jų kaina paprastai yra apie 2000 dol., patikimumas - 10 metų. Metodikai pasirinktas IBM firmos AT tipo kompiuteris, nes šio tipo personaliniai kompiuteriai bene plačiausiai paplitę Lietuvoje ir taip pat labai plačiai žinomi pasaulyje. Jau šio tipo personaliniai kompiuteriai, galima sakyti, visiškai patenkina sprendžiamojo uždavinio reikalavimus. Pastaraisiais metais pasirodė nauji, greitesni šios firmos kompiuteriai, su didesniu taškų skaičiumi ekrane (horizontaliai ir vertikaliai per 1000 taškų), programuojamu taškų šviesumu, talpesniais atminties diskais ir t.t. Psichofiziologiniais tyrimais įrodyta, kad dirbant prie ekrano iki dviejų valandų per dieną sveikatai nepakenkiama, o treniruotės paprastai trunka ne ilgiau kaip 30 minučių, visas kursas - dvi-tris savaites.

   Metodiką numatoma panaudoti Lietuvos regos apsaugos centrų, vaikų akių ligų stacionarų, taip pat vaikų darželių ortoptikos kabinetuose. Pirmiausia, matyt, jau šiais metais, ją įdiegsime Vilniuje. Įsitikinę šios metodikos pranašumais, populiarinsime ją ir užsienyje.

   Tikimės, kad kuriamoji metodika padės ne vienam vaikui turiningiau žvelgti į pasaulį, geriau jį suvokti. Neabejotina ir tai, kad tie vaikai, kurie treniruodamiesi sugebės išlavinti fuziją ir stereomatymą, labiau patikės savo jėgomis ir suaugusiais. Pasvajokime, kad ateityje, gal ir netolimoje, personalinius kompiuterius turės kone kiekvienas. Beliks pasinaudoti metodika, įsigyti atitinkamą programą ir... galbūt bus galima abiakį regėjimą treniruoti ir namie?

Šiandien kompiuterinė žvairumo gydymo ir stereoregos lavinimo sistema Visus-1 tapo stereometru VISUS-4D ir yra ne tik naudojama stereoregai lavinti, bet ir pripažinta pasaulyje ARVO ir IOC-XIII.

Atnaujinta 2016-04-04






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos