LietuviškaiLT   EnglishEN     Facebook Youtube X.com Instagram TikTok

Meditacijos centras Ojas
 





Mokinystė*

Daugybė Džunaido mokytojų

Nėra situacijos, iš kurios nebūtų galima pasimokyti, tokios situacijos nebūna. Visos situacijos yra vaisingos, bet jūs tai turite atrasti; tai gali būti nematoma paviršiuje. Jūs turite būti akylas, turite ištirti visus situacijos aspektus.

  

Vieną didingą sufijų meistrą Džunaidą (Junnaid), kai jis artėjo prie mirties, paklausė... pagrindinis jo mokinys priėjo prie jo ir paklausė: "Meistre, jūs mus paliekate. Vienas klausimas visuomet buvo mūsų protuose, bet mes neišdrįsdavome jo paklausti. Kas buvo jūsų Meistras? Visiems jūsų mokiniams tai buvo labai smalsu, nes mes niekada negirdėjome jus kalbant apie savo meistrą."

Džunaidas prasimerkė ir pasakė: "Man bus labai sunku į tai atsakyti, nes aš mokiausi beveik iš kiekvieno. Mano Meistras buvo visa egzistencija. Aš mokiausi iš kiekvieno savo gyvenimo atvejo. Ir esu labai dėkingas viskam, kas man atsitiko, nes dėl viso to mokymosi aš ir parvykau."

Džunaidas kalbėjo: "Tam, kad patenkinčiau jūsų smalsumą, aš pateiksiu tris pavyzdžius. Pirmas. Aš buvau labai ištroškęs ir ėjau upės link, nešdamasis vienintelį savo turtą – elgetos dubenį. Kai priėjau upę, pribėgo šuo, įšoko į upę ir pradėjo gerti.

Akimirką kitą aš stebėjau, o po to išmečiau savo elgetos dubenį, nes jis buvo bevertis. Šuo gali be jo apsieiti. Aš taip pat įšokau į upę, atsigėriau vandens tiek, kiek norėjau. Mano kūnas atvėso, nes buvau upėje. Aš atsisėdau prie upės keletui momentų, padėkojau šuniui, su didele pagarba paliečiau jo pėdas, nes jis mane pamokė. Aš visko atsisakiau, viso turto, bet buvau vis dar prisirišęs prie elgetos dubens. Tai buvo nuostabus dubuo, labai gražiai išraižytas, ir aš visuomet turėjau omenyje, kad jį gali kas nors pavogti. Netgi naktį pasidėdavau jį po galva kaip pagalvėlę, kad niekas jo nenusitemptų. Tai buvo mano paskutinis prisirišimas – padėjo šuo. Buvo labai aišku, jei net šuo gali apsieiti be elgetos dubens... aš esu žmogus, tai kodėl negaliu apsieiti be jo? Tas šuo buvo vienas iš mano meistrų."

"Antra, – jis tarė, – pasiklydau miške ir kol atvykau į artimiausią miestelį, jau buvo vidurnaktis. Visi giliai miegojo. Aš klajojau po visą miestą dairydamasis, kas galėtų man suteikti nakčiai prieglobstį, kol galiausiai sutikau vieną žmogų. Aš paklausiau jį: "Atrodo, tik du asmenys nemiega mieste – jūs ir aš. Ar galėtumėte man suteikti pastogę nakčiai?"

Žmogus atsakė: "Iš jūsų mantijos aš matau, kad esate sufijų vienuolis..."

Žodis sufijas kilo iš suf; suf reiškia "vilna", "vilnonis apdaras". Sufijai šimtmečiais naudoja vilnonius apdarus; jie vadinami sufijais dėl jų drabužių. Žmogus kalbėjo toliau: "Aš matau, kad esate sufijas ir todėl truputį abejoju, ar vestis į savo namus. Aš to ganėtinai noriu, bet turiu pasakyti, kas esu. Aš esu vagis – ar pageidautumėte būti vagies svečias?"

Minutėlę Džunaidas dvejojo. Vagis tarė: "Klausykite, geriau aš jums pasakysiu. Jūs atrodo dvejojate. Vagis noriai jus kviečia, bet mistikas, atrodo, dvejoja, ar įeiti į vagies namą, lyg mistikas būtų silpnesnis už vagį. Faktiškai aš turėčiau jūsų bijoti, nes jūs galite mane perkeisti, jūs galite transformuoti visą mano gyvenimą! Jūsų pasikvietimas reiškia pavojų, bet aš nebijau. Jūs esate laukiamas. Eikime į mano namus. Valgykite, gerkite, miegokite ir viešėkite tiek ilgai, kiek pageidaujate, nes aš gyvenu vienas ir mano uždarbio pakaks. Aš galiu išmaitinti du asmenis. Bus iš tikrųjų nuostabu pasišnekučiuoti su jumis apie didingus dalykus. Bet jūs, atrodo, svyruojate."

Džunaidas įsisąmonino, kad taip ir yra. Jis paprašė atleisti. Jis palietė vagies kojas ir tarė: "Taip, mano įsišaknijimas į mano paties būtį vis dar yra labai silpnas. Jūs iš tikrųjų esate stiprus žmogus ir aš pageidaučiau vykti į jūsų namus. Ir pageidaučiau paviešėti pas jus šiek tiek ilgiau, ne tik šią naktį. Aš norėčiau sustiprėti!"

Vagis tarė: "Greičiau!" Jis pamaitino sufiją, davė šio to atsigerti, padėjo pasiruošti miegui ir pasakė: "Dabar aš einu. Turiu dirbti savo darbą. Grįšiu anksti ryte."

Anksti ryte vagis grįžo namo. Džunaidas paklausė: "Ar tau pavyko?"

Vagis atsakė: "Ne, šiandien ne, bet aš pažiūrėsiu rytoj."

Ir tai tęsėsi be perstojo trisdešimt dienų. Kiekvieną naktį vagis išvykdavo ir kiekvieną rytą grįždavo tuščiomis rankomis. Bet jis niekada nenusimindavo, niekada nesusierzindavo – jokio liūdesio veide. Visuomet laimingas ir visuomet sakydavo: "Tai nesvarbu. Tai, ką galiu, padariau geriausiai. Aš šiandien vėl nieko neradau, bet rytoj vėl pabandysiu. Ir Dievo valia, jei man nepavyko šiandien, gali pavykti rytoj."

Po mėnesio Džunaidas išvyko, daug metų bandė pasiekti aukščiausią ir vis jam nepavykdavo. Bet kiekvieną kartą, kai jau ruošdavosi atsisakyti savo siekimo, jis prisimindavo vagį, besišypsantį jo veidą ir žodžius: "Dievo valia, kas neįvyko šiandien, gali pavykti rytoj."

Džunaidas tarė: "Aš prisimindavau vagį, kaip vieną iš didžiausių savo Meistrų. Be jo aš nebūčiau tuo, kuo esu."

"Ir trečia, – jis tarė, – kartą atvykau į nedidelį kaimelį. Mažas berniukas, matyt, ėjo į nedidelę šventyklą, nes nešėsi žvakę, kad ją ten pastatytų nakčiai."

Džunaidas jo paklausė: "Ar gali pasakyti, iš kur ateina šviesa? Tu pats uždegei žvakę, todėl turėjai tai matyti. Kas yra šviesos šaltinis?"

Berniukas nusijuokė ir pasakė: "Palauk!", ir prieš Džunaido akis užpūtė žvakę. Po to tarė: "Tu matei, kaip dingo šviesa. Ar gali pasakyti, kur ji dingo? Jeigu tu pasakysi, kur ji dingo, aš pasakysiu, iš kur ji atėjo, nes ji dingo toje pačioje vietoje. Ji sugrįžo į šaltinį."

Džunaidas kalbėjo: "Aš sutikau daug filosofų, bet nė vienas nepasakė taip gražiai: "Ji sugrįžo į šaltinį." Galiausiai viskas grįžta į šaltinį. Dar daugiau, vaikas padėjo įsisąmoninti mano paties nemokšiškumą. Aš pabandžiau pasijuokti iš vaiko, bet pasijuokiau iš savęs. Jis parodė man, kad klausinėti kvailus klausimus – "Iš kur ateina šviesa?" – nėra inteligentiška. Ji ateina iš niekur, iš nebūties, ir ji sugrįžta į niekur, į nebūtį."

Džunaidas tarė: "Aš paliečiau vaiko pėdas. Vaikas sumišo. Jis klausė: "Kodėl jūs liečiate mano kojas?", o aš jam pasakiau: "Jūs esate mano Meistras, jūs man kai ką parodėte. Jūs davėte man didingą pamoką, didingą įžvalgą."

"Nuo to laiko, – sakė Džunaidas, – aš medituoju į nebūtį ir iš lėto, iš lėto aš įėjau į nebūtį. O dabar atėjo momentas, kai žvakė išeis, šviesa išeis. Ir aš žinau, kur išeinu – į tą patį šaltinį."

"Aš prisimenu tą vaiką su dėkingumu. Vis dar galiu matyti jį stovintį prieš mane ir užpučiantį žvakę."

 

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir pakartotinai 2023 m. naujai išleistą įžvalgų ir alegorijų knygą su kortomis Ošo transformacijos taro galima rasti.  

 

Atnaujinta 2023-03-20






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. +370-685-11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. +370-685-11533 (pagrindinis)   |   mob. +370-619-11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2026. All rights reserved. Copyright information

Facebook Youtube X.com Instagram TikTok

Naujienos