Meditacija nėra introspekcija* | |
Introspekcija tai galvojimas apie save. Savimena iš viso nėra galvojimas: tai savęs įsisąmoninimas. Skirtumas yra subtilus, bet labai didelis.
| | | Vakarų psichologija primygtinai seka introspekcija, Rytų psichologija seka savimena. Kai galvojate apie save, ką jūs darote? Pavyzdžiui, jūs piktas: jūs pradedate galvoti apie pyktį, kas jį sukėlė. Jūs pradedate analizuoti, kaip jis atsirado. Jūs pradedate svarstyti, ar tai gerai, ar blogai. Jūs pradedate samprotauti, kad pyktį jumyse sukėlė būtent tokia situacija. Apmąstote pyktį, analizuojate jį, bet dėmesio centre yra pyktis, ne jūs pats. Visa jūsų sąmonė fiksuojama pyktyje: jūs stebite, analizuojate, asocijuojate, bandote to išvengti, galvojate apie tai, kaip iš jo ištrūkti, kaip vėl į jį nepakliūti. Tai galvojimo procesas. Jūs įvertinate tai „blogai”, kadangi tai destruktyvu. Jūs pasižadate: „aš daugiau niekad nepadarysiu tokios klaidos.” Jūs pabandysite kontroliuoti pyktį valia. Štai kodėl Vakarų psichologija tapo analitine: analize, skaidymu.
Rytų psichologija sako: „Būkite sąmoningas. Nebandykite analizuoti pykčio, nėra jokio reikalo. Tiesiog žiūrėkite į jį, bet žiūrėkite į jį sąmoningai. Nepradėkite galvoti.” Iš tikrųjų, jei pradėsite galvoti, tuomet galvojimas taps barjeru pykčiui matyti. Tuomet galvojimas uždengs jį. Tuomet galvojimas bus panašus į jus supančius debesis: aiškumas bus prarastas. Iš viso negalvokite. Negalvokite, o žiūrėkite.
Kai nėra nė mažiausios galvojimo bangelės tarp jūsų ir pykčio, tuomet pyktis matomas, su juo susiduriama. Neskaidykite jo. Nesirūpinkite jo šaltiniu, kadangi šaltinis yra praeityje. Nevertinkite, kadangi vertinimo momentu prasideda galvojimas. Neprisiimkite jokio „aš to nedarysiu”, kadangi toks pažadas veda jus į ateitį. Sąmoningai liekate su pykčio pojūčiu tiksliai čia ir dabar. Jūs nesidomite jo pakeitimu, nesidomite galvojimu apie jį, jūs domitės, kaip žiūrėti į jį tiesiai, akis į akį, betarpiškai. Tai yra savimena.
Čia visas grožis: kai žiūrite į pyktį, jis dingsta. Jis ne tik tuo momentu dingsta – pats jo dingimas, kai į jį giliai žiūrite, duoda jums raktą – nėra jokio poreikio naudoti valią, nereikia priimti jokio sprendimo apie ateitį, nereikia eiti į jo šaltinį, iš kur jis ateina. Tai nebūtina. Jūs dabar turite raktą: žiūrėkite į pyktį, ir pyktis dingsta. Šis žiūrėjimas yra amžinai įmanomas. Kai pasirodo pyktis, jūs galite žiūrėti, tuomet žvilgsnis gilėja.
Yra trys žiūrėjimo pakopos. Pirma, kai pyktis pasirodė ir dingo, tai lyg jūs žiūrėtumėte į dingstančio uodegą – dramblys nuėjo, tik uodega dar matyti. Kai pyktis buvo, jūs buvote giliai į jį įsitraukę ir negalėjote būti sąmoningi. Kai pyktis beveik dingo, nuėjo devyniasdešimt devyni procentai, tik vienas procentas liko, paskutinė jo dalis vis dar čia, bet jau dingstanti už horizonto – tik tuomet jūs tampate sąmoningi. Tai tik pirma sąmoningumo pakopa – gera, bet nepakankama. Antra būsena, kai dramblys yra čia – ne tik uodega – kai situacija yra subrendusi. Jūs esate pykčio viršūnėje, verdantis, degantis – šiuo momentu tampate sąmoningas.
Po to yra trečia pakopa: pyktis dar neatėjo, jis dar tik ateina – ne uodega, bet galva. Jis tik įeina į jūsų sąmonę ir jūs tampate sąmoningas, tuomet dramblys niekada nesimaterializuos. Jūs užmušėte gyvulį dar prieš gimstant. Tai gimimo kontrolė. Tuomet šis reiškinys neatsitiko, jis nepaliko nė pėdsako.
* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "MEDITACIJA PIRMOJI IR GALUTINĖ LAISVĖ. Senovės ir šiuolaikinių meditacijų praktinis vadovas." galima rasti.
Atnaujinta 2019-06-03 |