Kur yra gerovės ir humanizmo šaknys?

Artėja viduržiemis, vidinės ramybės ir tylos metas. Pati gamta neša vidun. Viduje švariau, tyliau, todėl viskas ir matosi geriau. Kaip iš vandenyno dugno ar iš Kosmoso tolių. Nuo vidaus iki paviršiaus, nuo sielos iki kūno. Matome,  jei ten esame, turime akis ir šviesą. Žinoma, dar atsimerkiame, apsidairome ir visame kame elgiamės atitinkamai. Yra visos prielaidos džiaugtis ir švęsti.

Viduržiemis parodo, kaip yra viduje, nes geriau matosi. Galime pasižiūrėti, pamatyti savo šiukšles, pykčius ir likti su senove, jėga ir dinozaurais, nes jų genai atėjo iki kiekvienos mūsų ląstelės arba pakeisti savo elgesį ir atitinkamai genus, nes kūnas seka protą.

Lietuvoje šiuo viduržiemio metu kyla nemažai jaudulių dėl musulmonų, pedofilų, rusų, putinų, eurų, pensijų kompensavimų ir kitų dalykų, kurie užpildo žiniasklaidą beveik iki isterijos. Viduržiemis yra geriausias metas keistis viduje, nes ten esame, o vidurvasaris – keistis išorėje – prote ir kūne. Kas bus vidurvasarį, labai priklauso nuo to, ką pasėsime viduje viduržiemy. Viduržiemis yra sėjos ir šventės metas viduje, sieloje. Kas nepasiekia vidaus – kenčia. Lengviausias pasiekimo būdas – meditacija - relaksacija nuo kūno iki sielos.

Vienoje iš inteligentiškesnių publikacijų žurnalistas V.Savukynas pastebi, kad niekindamas kitą, žudai save. Tai - logiška ir teisinga. Kaip ir tai, kad per didelis galvojimas atveda prie kitų žudymo. Juk tas niekinimas ir sukuria niekinimo mintis ir teorijas. O tos teorijos – dar didesnį niekinimą. Niekinimas su mintimis siejasi, kaip emocijos su protu. Žurnalisto įžvalgos apie per didelį Hitlerio ir Stalino galvojimą ir jų barbariškumą yra teisingas, bet kodėl to nepritaikyti visiems ir sau?

Pasiūlymas paėjėti žingsnelį link tolerancijos – gerai, kaip ir link klimato kaitos mažinimo. Bet to per maža. Reikia suprasti diskriminacijos ir niekinimo priežastis ir kryptį. Žinia, griūnantis kūne ar prote žmogus, kaip ir medis, negali būti tolerantiškas. Jis tiesiog užgriūva viską, kas pasitaiko žemiau. Kūne ir prote. Žvėris žvėries negali išlaikyti zoologijos sode. Reikalingas žmogiškas matymas ir supratimas. Ir atitinkama elgsena.

Save žudai niekindamas ir galvodamas nesąmoningai. Emocionaliai. Didelio skirtumo tarp niekinimo ir galvojimo nėra. Mintis prote veikia, kaip ragai – kūne. Taip yra matant iš anapus tikėjimo ir galvojimo, iš tylios sąmonės. Kai relaksuoji, žiūri ir matai, kaip yra. Nešokinėdamas ir nejudėdamas nei kūnu, emocijomis, nei protu. Ar pastebite, kaip jaučiatės niekindami kitą ir po to? Jei yra bendrininkų ir jų nėra. Tokios patirtys ir įžvalgos yra labai naudingos, transformuojančios.

Niekinimas priveda prie greitesnio galo. Tas dažnai vyksta Lietuvoje kaimynų atžvilgiu. Pagal žemės, tikėjimo, bendravimo ir kitas ribas. Faktiškai nesąmoningas galvojimas visuomet priveda prie niekinimo. Kaip ir prie klimato kaitos, nes ją sukėlė besaikis galvojimas - proto ir technikos naudojimas. Tik tam pamatyti reikia žengti anapus tikėjimo ir galvojimo, ko žurnalistas ir visuomenė šiuo metu nenori, bet gali. Klausimas yra toks: Ar gali žmogus pasikeisti be nelaimės? Ar galėjo japonai kapituliuoti be amerikiečių atominės bombos arba amerikiečiai su Vatikanu, ar Reiganas su popiežium, priimti humaniškesnį religingumą be Ošo apnuodijimo ir rugsėjo vienuoliktosios? Ar tu skaitytojau, gali pasikeisti iki nelaimės? Ar geriau bėgti nuo nelaimės, ar bėgti į laimę? Nuo poelgių ir priklauso, kaip jaučiamės ir gyvename.

Žemėje gyvybės, proto ir sąmonės evoliucija akivaizdi. Ji vyksta per lėtai evoliucionuojančių ir neevoliucionuojančių išnykimą. Šiandien dinozaurų vietą Žemėje užėmė žmogus. Jis čia dabar stipriausias. Bet atėjo į stipriausio vietą humaniškiausiu keliu. Ir vėlgi akivaizdu, kad Žemėje humaniškiausi yra ir stipriausi. Ir tarp dinozaurų buvo humaniškų, žolėdžių. Bet per mažas jų buvo kiekis ir humaniškumas. Taip gali atsitikti ir su žmonėmis. Reikės humaniškėti arba tikintieji ir galvojantieji, galimai ir žmogus apskritai Žemėje išnyks. Ko gero supratęs kaip čia atsirado.

Klaida yra žurnalisto V.Savukyno ir daugelio tikinčiųjų tikėjimai ir teiginiai, kad Vakarų humanizmo ir gerovės šaknys yra krikščionybėje. Tai silpnaregystė. Humanizmo ir gerovės šaknys yra gyvybės prigimtyje, jos atėjime iš anapus tikėjimo ir galvojimo. Iš ribinės pusiausvyros ir lygybės nuo mažiausio iki didžiausio. Tai aiškiai matosi meditacijoje. Po truputį dabar  Vakarai ir juda anapus emocijų, tikėjimų ir galvojimo. Į inteligentiškumą ir sąmoningumą. Gal per daug nesąmoningai, nes mintis yra sąmonė tiek, kiek ir daina – tyla. Kita vertus, visa gyvybės ir humanizmo evoliucija vyko nesąmoningai. Nuo Visatos pradžios iki dabar per fiziką ir chemiją, vėliau per biologiją ir psichiką, dabar tiesiausiai ir efektyviausiai per meditaciją.

Žurnalistas, kaip ir dažnas tikintysis ir galvojantysis baiminasi dėl Europos sekuliarizacijos, dėl krikščionybės ir kryžininkų išstūmimo iš viešumos. Baisu, ką pagalvos musulmonai apie europietišką sekuliarumą ir humanizmą. Pagalvojimai veikia inteligentišką ir ypač sąmoningą žmogų tiek, kiek ir jaučio ragai šeimininką arba dinozaurų pyktis veikė žinduolius. Išnyksta nesąmoningesnis. Kūno, proto ir sąmonės evoliucija vis tiek tęsiasi. Kitaip, kam toks beprasmis dinozauriškas ir diktatoriškas, tegul ir pagal dešimt ar šimtą nemokšiškų įsakymų, gyvenimas. Lygybė ir jos pasekmė gerovė bei meilė ateina per beveik viską, bet ne per pagalvojimus, jėgą ir įsakymus.

Vertinti humanizmą pagal atrodymą barbarams jau yra net blogiau nei silpnaregystė. Visi, tarp jų ir nebarbarai, humanizmą junta ir jaučia panašiai nuo žemiausios gyvybės formos iki aukščiausios. Visi atskiria laimę nuo nelaimės. Dar svarbiau, kad pačioje gyvybės prigimtyje yra humanizmo ir pusiausvyros mechanizmai ir logikos, ir jos veikia. Humaniškai.

Lietuvai ir pasauliui būtų dar geriau, jei dabartį, gerovę ir humanizmą kurtume ne per tikėjimus, galvojimus ir jų pasekmes – CŽV kalėjimus, o  sąmoningiau ir bemintiškiau. Meditatyviai. Tuomet būtų daug mažiau nelaimių ir barbarizmo ir daug daugiau džiaugsmo ir laimės.

Prembuda, 2014-12-16