Kaip gimsta teisimas, galvojimas? Ar jis buvo būtinas evoliucijoje?*

Per pastaruosius 200 tūkstantmečių žmogaus sąmonė persikėlinėjo iš antros energetinės čakros į trečią, iš vitalinio kūno emocinio centro į proto ir individualaus astralinio kūno centrą. Nuo tada kiekvieno žmogiško individo sąmonės evoliucijoje ir prasidėjo intensyvus galvojimo ir jo lavinimo, vertinimo, teisimo laikotarpis. Pradžioje gimę žmogaus kūne mes daug gyvenimų lavinome protą ir džiaugėmės, kad mokame galvoti, vertinti, teisti. Tam tikra prasme tai iš tikrųjų buvo didelis individo pasiekimas, nes primityvus žmogus tuo ir skiriasi nuo gyvūno, kad turi individualų astralinį kūną, kurio išorinė funkcija yra galvojimas, abejojimas. Žmogus įsigyja protą lyg asmeninį kompiuterį. Dalį astralinio kūno – vidinę, dvasiškesnę pusę – mes persinešame per mirtį į kitą gyvenimą ir jame pratęsiame jo kūrimą.

Tokiame kontekste praėjusių gyvenimų prisiminimas yra tam tikras individualumo ir dvasingumo požymis. Jis rodo ir nutolimą nuo gyvūno, nuo bandos. Tačiau yra ypač svarbu, kad astralinis kūnas, o kartu ir protas būtų laidus energijai, gyvybei, jautrus kūno ir sąmonės palietimui. Akivaizdu, kad išsiplėsti į abi puses link kūno ir sąmonės nėra prieinama kiekvienam, o visuomenė suteikia tik bendrą emocionalumo, jausmingumo ir intelektualumo foną ir negali duoti to, ko reikia konkrečiam individui. Tai jo gyvenimo paskirtis. Dėl to daugumos žmonių astraliniai kūnai konfliktuoja su praėjusių gyvenimų patirtimi, o pats žmogus to neįsisąmonina. Tai tikra nelaimė. Kiek tikinčiųjų įsisąmonina ir tinkamai pasirenka aplinką bei gyvenimo kelią? Geba galvoti yra gerai, bet be gebos negalvoti, be tylos ir ramybės tai tampa nelaime. Tai primena žmogaus gebą užkurti ugnį, bet be gebos ją užgesinti. Taip ugnis tampa gaisru. Praeityje protas davė didelę naudą, tačiau šiandien dėl proto pervertinimo žmogus prarado gebą negalvoti, gebą justi kūną ir realybę, gebą jausti ir tekėti kartu su egzistencija, gyvenimu, gebą judėti širdin. Tekėdami jaučiame lengvumą, laisvę, gyvumą, meilę, palaimą, galvodami – sunkumą, nelaisvę, tingumą, kančią.

Jeigu kitas žmogus ar aplinkinis gyvenimas neatitinka mūsų astralinio kūno – o taip beveik visuomet ir yra – atsiranda neatitikimas tarp mūsų vidaus ir išorės. Dėl to gimsta reakcija į tuos neatitikimus – mintys, vertinimai, lūkesčiai, reikalavimai, dogmos, teisė ir įsakymai, kurie ir yra šydai, blokai, varža vitališkumui, gyvybei. Dėl jų mumyse mažiau teka energijos. Be to, dėl nuolatinio galvojimo žmogus neturi ramybės, senka, prote gimsta konfliktai, įtampos, kurie persiduoda į kūną, ir jis negali nei atsipalaiduoti, nei nusiraminti.

Kol kas visose visuomenėse prietarai, tikėjimas, valdžia, teismas yra aukščiau tiesos ir laisvės. Taip yra, nes teisiama ne pagal tiesą, o pagal teisę. Teisė yra bandos tiesa, daugumos tiesa. Tiesos teismai ir valdžia niekada neieškojo. Geriausiu atveju teismai ir valdžia palaiko tik teisybę ir teisingumą. Tačiau ten, kur nėra tiesos ir laisvės, žmogus pradeda sekti, jaustis vis blogiau ir blogiau ir palaipsniui įsisąmoninti to priežastis. Jos ateina iš teisės, tikėjimo ir valdžios. Dėl to jis nustoja gerbti bandą, gentį, šventyklas, teismus, politikus, valstybę ir jie suyra. Iš tikrųjų dėl melo ir astralinio kūno – kolektyvinės pasąmonės – blokų lyg dideliame šiukšlyne viskas pradeda irti, pūti, nes žmonių vitalinė energija negali pratekėti pro teisės, tikėjimų ir melo urvus, purvus ir liūnus. Tiesa sujungia, teisė užblokuoja. Štai Lietuvoje teismo sprendimas yra aukščiausias nuosprendis, bet niekas iki šiol nežiūrėjo, kiek Lietuvos teisėje yra tiesos. Gal tik Lietuva neina su tiesa? Bet panašiai yra ir Jungtinėse Valstijose, visame tikinčiame Vakarų pasaulyje. Krikščioniškos JAV užpuolė musulmonišką Iraką, paskelbusios, kad jame yra masinio naikinimo ginklas. Visas krikščioniškas, keista, bet tik krikščioniškas pasaulis, tikėjęs savo teisumu, pradžioje nuteisė Iraką, paskui užpuolė ir... nerado jokio masinio naikinimo ginklo. Kas norės tiesos, jei teisė laimi? Vakarai sako nešantys laisvę. Bet be tiesos nėra laisvės. Tai dharma, egzistencinis dėsnis ir jo niekas negali pakeisti, atšaukti.

* - Citata iš Prembudos knygos "Meditacija – sielos dalijimasis", kurią galima rasti.  

Anglišką knygos versiją "Meditation: Body Soul Balance" e-formatu galite rasti Amazon https://www.amazon.com/dp/B087PD8TRP.

Atnaujinta 2021-02-01