Girdėdamas jūsų žodžius aš galiu matyti, kad esu miręs.

Mano drauge, jeigu tu matai tik dėl mano žodžių, tai nėra naudinga. Paleisk žodžius – mano ir kitų – ir po to žiūrėk. Tu gali pajėgti pats tai pamatyti. Pats tas matymas taps keliu, vedančiu į gyvenimą, ir tada tau nebereikės klausti „Ką turėčiau daryti, kad surasčiau gyvenimą?“

Tas, kuris įsisąmonina, kad yra miręs, kad jo egzistavimas ir jo asmenybė jau nuo pat pradžių yra mirę, tuo pat metu pradeda matyti tą, kuris nemiršta. Bet tam, kad tai pamatytų, turi išnykti proto nerimas. Matymas, daršanas, yra galimas tik tada, kai protas yra ramus, tuščias, bemintis. Dabar ten yra tik mintys, visiškai nėra matomumo. Tai, kad tave patraukia mano žodžiai, pati savaime tėra mintis. Ta mintis visiškai nepadės.

Galvojimas negali atidengti tiesos, nes visos mintys yra pasiskolintos. Visos mintys priklauso kitiems. Jos tik vis labiau slepia tiesą. Ar kada nors įsisąmoninote, kad visos jūsų mintys yra pasiskolintos iš kitų, kad jos iš tikrųjų priklauso kitiems? Jūs sukaupėte falsifikatus. Nepasikliaukite jais, nes tai visiškai nėra turtas. Iš tokio turto pastatytos pilys yra panašios į tas, kurias jūs statote sapnuose. Jos nėra netgi tiek tikros, kaip kortų nameliai.

Aš nenoriu jums duoti jokios minties. Aš nenoriu pripildyti jus paskolintais dalykais. Aš noriu, kad jūs negalvotumėte, kad pabustumėte. Aš noriu, kad jūs leistumėte atkristi galvojimui ir pamatytumėte. Tuomet žiūrėkite, kas vyksta. Persiorientuokite nuo galvojimo į matymą. Vien tik tai nuves jus į tiesą, į tikrą turtą, į tikrą gerovę, kuri yra jūsų. Kaip šis matymo negalvojant procesas vyksta pašalinant paslapties uždangą, negali būti pažinta kitaip, kaip patiriant savastimi.

Atsiminkite, kad pasaulyje nėra vertingos patirties, kurią jums galėtų duoti kiti. Kad ir ką begalėtų duoti kiti, tai nėra nei vertybė, nei patyrimas. Galima duoti ir imti tik materialius daiktus, bet nėra būdo duoti ar imti gyvą patirtį. Nei Mahavyra, nei Buda, nei Krišna, nei Kristus – nė vienas negali jums nieko duoti. Tie, kurie prisiriša prie jų minčių ir laiko jas tiesa, patys taip ir lieka vargšais, nepažinusiais tiesos. Išlaisvina asmeninis, o ne kitų tiesos patyrimas.

Gitos, Korano ar Biblijos įsiminimas nėra naudingas. Tai nesuteiks pažinimo. Priešingai, tai uždengs jūsų pačių gebą pažinti savastį ir jūs niekada nesugebėsite stovėti akis į akį su tiesa. Šventraščių žodžiai, kuriuos įsiminėte, visuomet įsiterps tarp jūsų ir tiesos. Jie sukurs rūką ir dulkes, ir jums bus neįmanoma matyti to, kas yra. Viską, kas stovi tarp jūsų ir tiesos, privalu pašalinti.

Tiesos pažinimui nereikia jokios minties. Nutraukite viską šalin ir tada jūs atsiversite, tuomet jumyse atsivers anga, pro kurią į jus įeis tiesa ir jus transformuos. Liaukitės galvoję ir žiūrėkite. Atidarykite duris ir žiūrėkite. Tai viskas, ką aš sakau.

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "Tobulumo kelias" galima rasti.    

Atnaujinta 2016-08-01