LietuviškaiLT   EnglishEN     Facebook Youtube X.com Instagram TikTok

Meditacijos centras Ojas
 





Jūsų pasaulis yra jūsų projekcija

I dalis iš III

Mylimasis Ošo, kaskart, kai tave matau, mane šokiruoja tavo grožis. Turėtum būti pati įstabiausia kada nors egzistavusi būtybė. Ošo, kaip tu patiri savo paties grožį?

  

Dželda, nėra būdo patirti savo paties grožį. Bet kokiam pažinimui reikalingas tam tikras atstumas tarp pažįstančiojo ir pažintino. Jeigu grožis fizinis, yra būdai jį pažinti, gali save pamatyti veidrodyje. Bet jeigu grožis kyla iš tavo tylos, taikos, iš tavo vidinio spindėjimo, jis gali spinduliuoti iš fizinės būties, bet jis nepriklauso tavo fiziniam kūnui, tai nėra fiziška. Tuomet nėra būdo pačiam tai sužinoti, nes tai neatsispindi veidrodyje. Jūs galite tai patirti. Svarbiausia ką reikėtų prisiminti, kad grožis, kurį manyje pamatei nėra mano, jis taip pat ir tavo, jis kiekvieno. Kūnai gali skirtis, bet vidinė ugnis yra ta pati. Kai ta ugnis pradeda spinduliuoti iš tavo kūno, ji sukuria tam tikrą malonę, tam tikrą grožį. Tai nėra kieno nors monopolija. Tai kiekvieno esminė potencija. Jeigu gali matyti mano grožį, tai yra nuoroda, kad matai savo paties grožį, nes jums esu ne kas kita kaip veidrodis. Bet dažnai atsitinka taip, kad žiūrėdamas į veidrodį matai savo gražų veidą, ir jeigu miegi, esi girtas arba pusiau miegi ar būdrauji, gali pagalvoti, kad veidrodis yra labai gražus. Bet veidrodis yra tik veidrodis. Jis tik tave atspindi.

Vienas girtuoklis nuolat kankino savo žmoną, nes vėlai grįždavo ir kiekvieną vakarą jie riedavosi. Galiausiai žmona pasidavė. Ji pasakė vyrui:

- Pasiimk raktą, užrakink duris iš lauko pusės, ateik tyliai, netrukdyk man miegoti, nekrėsk kvailysčių, kad nepažadintum kaimynų. Tiesiog grįžk ir eik miegoti. Girtuoklis buvo labai laimingas. Tą dieną gėrė tiek daug kiek norėjo, nes dėl to negalėjo kilti jokių problemų. Po to jis grįžo namo ir mėgino elgtis taip tyliai kaip tik įmanoma. Atidarė duris, nuėjo į vonios kambarį persirengti, pažiūrėjo į veidrodį ir ištarė:

- O, Dieve!

Jo veidas buvo subraižytas, tekėjo kraujas, nes bare jis mušėsi.

Jis pasakė:

- Dabar elgiuosi tyliai, bet ryte žmona aptiks nubrozdinimus, kraują, o tai ir vėl įžiebs problemą, tuos pačius kivirčus. Kažkaip turiu juos paslėpti. Bent jau kažkokio tepalo turėčiau ant jų užtepti. Jis apsidairė aplinkui ir negalėjo rasti nieko, išskyrus žmonos lūpdažius. Jis pagalvojo, kad tai atrodo kaip tepalas. Jie buvo naudingi, nes uždengė įbrėžimus, kraują. Jis labai džiaugėsi, kad jam pasisekė ir nuėjo miegoti. Nebuvo jokių ginčų ir kivirčų. Tai buvo viena gražiausių jo gyvenimo naktų. Bet ryte žmona sušuko iš vonios kambario:

- Esi beprotis, ar kas? Sugadinai mano lūpdažius ir ne tik tai. Kodėl piešei ant veidrodžio?

Vargšelis mėgino tepalą užtepti ant savo veido, bet jo veidas buvo veidrodyje. Kur veidrodyje matė įbrėžimus ar kraują ant veido, jis atliko didžiulį darbą juos dažydamas. Lūpdažis baigėsi, o veidrodis buvo sugadintas. Jis negalėjo patikėti kaip tai galėjo įvykti. Jis pasakė:

 - Nenorėjau tavęs trukdyti, mėginau surasti tepalą ir tik tas daiktas atrodė kaip tepalas. Nežinau, kas man atsitiko, kodėl jį užtepiau ant veidrodžio. Aš jį tepiau ant savo veido.

Tai ką matote gyvenime, parodo daug apie jus, o ne apie tai, ką matote. Tas pats saulėlydis vienam atrodo gražus, o kitam liūdnas, o dar kitam visai nesvarbu, jis lieka abejingas. Saulėlydis yra tas pats. Jis atrodo gražus tam žmogui, kuris sugeba susiderinti su juo, kuris geba būti tylus ir būti veidrodžiu, kad jį atspindėtų savo paties būtyje, kuris gali iš jo atsigerti, iš jo spalvų, švytėjimo, didingumo. Tas pats saulėlydis atrodo liūdnas, o ne gražus kažkam kitam. Kadangi yra liūdnas, į jį projektuoja savo liūdnumą. Ir trečias asmuo, kuris gyvena, kaip galima būtų pavadinti, abejingai. Jis niekuomet nežiūri į saulėlydį arba mėnulį, medžius, gėles, žmones. Jis turi akis, bet niekada jų nenaudoja. Jis labai skuba, skuba pasiekti pats nelabai žino ką, tik įtampa, nuolatinis šešėlių vaikymasis, jis nešvaisto laiko žiūrėjimui į kvailą saulėlydį. Viskas priklauso nuo jūsų. Jeigu manyje matai kažką gražaus, tavyje iškilo kažkas gražaus.

 

Du vyrai važiavo traukiniu pirmą kartą gyvenime. Vienas jų turėjo kekę bananų. Vieną padavė savo draugui, o kita pradėjo lupti sau. Kaip tik tuo metu traukinys įvažiavo į tunelį. 

- Ar paragavai banano? - labai sunerimęs paklausė pirmas vyras.

 - Ne,- atsakė jo draugas.

- Gink, Dieve, neragauk,- pasakė pirmasis vyras, - aš atsikandau ir apakau.

Esame labai apriboti savo psichologijos ir ją projektuojame aplinkui.

 

Tylos žmogus visą šį pasaulį aptinka kaip sklidiną tylos. Netgi garsai tik pagilina tylą. Triukšmo pilnas žmogus niekada neįsisąmonina didžiulės tylos naktį. Viskas priklauso nuo jūsų. Jūsų pasaulis yra ne kas kita, o jūsų projekcija. Tai geras ženklas, kad manyje jauti grožį. Ties tuo nesustok. Tai nėra objektyvi patirtis. Kažkas gražaus auga tavyje, puoselėk tai. Ateis diena, kai pamatysi, kad visi aplinkui yra gražūs, viskas aplinkui gražu. Būk patenkintas tik tuomet, kai negalėsi rasti nieko, kad nėra gražu. Kai sugebėsi žiūrėti į grožį visko, kas egzistuoja ir gyvena, būsi pasiekęs savo paties būties žydėjimą, nes į tavo klausimą galima labai lengvai pažvelgti iš įvairių pusių.

 

Ištrauka iš: Ošo "Kvietimas", 1 skyrius "Įmesk kibirą ir pasisemk vandens" 1987 m. rugpjūčio 21 d. (OSHO. The Invitation. Chapter 1 "Throw the bucket and draw the water", 21 August 1987)

 

 

 

Atnaujinta 2021-12-17






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. +370-685-11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. +370-685-11533 (pagrindinis)   |   mob. +370-619-11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2026. All rights reserved. Copyright information

Facebook Youtube X.com Instagram TikTok

Naujienos