Joga - sąmoningumo augimas*1 dalis iš 4 | |
Gyvenimo tikslas yra tapti sąmoningam. Tai nėra tik jogos tikslas, pati gyvybės evoliucija yra tapti vis labiau ir labiau sąmoningu. Tačiau joga reiškia dar kai ką daugiau.
Gyvybės evoliucija yra tapti vis labiau ir labiau sąmoningu, tačiau sąmoningumas visada yra nukreiptas į kitą: jūs įsisąmoninate kažką, tam tikrą daiktą, tam tikrą objektą. Joga reiškia evoliucionavimą ta dimensija, kurioje nėra objekto ir lieka tik sąmoningumas. Joga yra metodas evoliucionuoti link grynos sąmonės; ne įsisąmoninti kažką, bet būti pačia sąmone.
Kai jūs ką nors įsisąmoninate, jūs neįsisąmoninate, kad esate sąmoningi. Jūsų sąmoningumas yra sutelktas į kažką, jūsų dėmesys nėra nukreiptas į patį sąmoningumo šaltinį. Jogoje stengiamasi įsisąmoninti ir objektą, ir šaltinį. Sąmoningumas tampa nukreiptas abiem kryptimis. Turite suvokti objektą ir tuo pačiu metu suvokti subjektą. Sąmoningumas turi tapti tiltu, nukreiptu abiem kryptimis. Subjektas neturi būti prarastas, jis neturi būti pamirštas, kai jūsų dėmesys sutelktas į objektą. Tai yra pirmasis jogos žingsnis.
Antrasis žingsnis – atsisakyti ir subjekto, ir objekto bei tiesiog būti sąmoningam. Šis grynasis sąmoningumas yra jogos tikslas.
Net ir be jogos žmogus auga, tapdamas vis labiau ir labiau sąmoningu, tačiau joga kažką prideda, kažkuo prisideda prie šios sąmoningumo evoliucijos. Ji daugelį dalykų pakeičia ir daugelį dalykų transformuoja. Pirmoji transformacija yra abiem kryptimis nukreiptas sąmoningumas – prisiminti save pačią akimirką, kai yra kažkas kita, ką reikia suvokti.
Dilema yra tokia: arba jūs suvokiate kokį nors objektą, arba esate nesąmoningi. Jei nėra išorinių objektų, jūs panyrate į miegą. Objektai yra reikalingi tam, kad būtumėte sąmoningi. Kai neturite kuo užsiimti, imate jaustis mieguisti – jums reikia kokio nors objekto, kurį galėtumėte suvokti, – tačiau kai turite per daug objektų, kuriuos reikia suvokti, galite pajusti tam tikrą nemigą. Štai kodėl žmogus, pernelyg apsėstas minčių, negali užmigti. Objektai ir toliau yra, mintys ir toliau yra. Jis negali tapti nesąmoningas; mintys nuolat reikalauja jo dėmesio. Ir būtent taip mes egzistuojame.
Su naujais objektais jūs tampate sąmoningesni. Štai kodėl jaučiamas potraukis naujumui, ilgesys naujo. Sena tampa nuobodu. Tą akimirką, kai kurį laiką gyvenote su kokiu nors objektu, jūs tampate nesąmoningas jo atžvilgiu. Jūs jį priėmėte, dabar jūsų dėmesio jam nebereikia; jums tampa nuobodu. Pavyzdžiui, galbūt metų metus nebuvote sąmoningas savo žmonos atžvilgiu, nes priėmėte ją kaip savaime suprantamą dalyką. Jūs nebematote jos veido, negalite prisiminti jos akių spalvos, metų metus iš tiesų nebuvote dėmesingas. Tik tada, kai ji mirs, jūs vėl suvoksite, kad ji buvo šalia. Štai kodėl žmonoms ir vyrams tampa nuobodu. Bet koks objektas, kuris nuolat nereikalauja jūsų dėmesio, sukuria nuobodulį.
Lygiai taip pat mantra, pasikartojanti garso vibracija, sukelia gilų miegą. Kai tam tikra mantra yra nuolat kartojama, jums tampa nuobodu. Čia nėra nieko paslaptingo. Nuolatinis tam tikro žodžio kartojimas jums nusibosta, nebegalite su juo daugiau gyventi. Dabar pradėsite jaustis mieguisti, pereisite į tam tikrą miego būseną; tapsite nesąmoningi. Tiesą sakant, visas hipnozės metodas yra paremtas nuoboduliu. Jei jūsų protui galima įvaryti nuobodulį kažkuo, tuomet jūs panyrate į miegą, miegas gali būti sukeltas.
Visas mūsų sąmoningumas priklauso nuo naujų objektų. Štai kodėl jaučiamas toks didelis ilgesys naujam – naujiems pojūčiams, naujai suknelei, naujam namui – bet kam, kas yra nauja, net jei tai nėra geriau. Susidūrus su kažkuo kitokiu, staiga pajuntate sąmoningumo antplūdį.
Kadangi gyvenimas yra sąmoningumo evoliucija – tai yra gerai. Kiek tai susiję su gyvenimu, tai yra gerai. Jei visuomenė trokšta naujų pojūčių, gyvenimas progresuoja, tačiau jei ji apsistoja ties senu, neprašydama nieko naujo, ji tampa mirusi; sąmoningumas negali evoliucionuoti.
Pavyzdžiui, Rytuose stengiamės būti patenkinti dalykais tokiais, kokie jie yra. Tai sukuria nuobodulį, nes niekas niekada nebūna nauja. Tuomet šimtmečius viskas toliau vyksta taip, kaip yra. Jums tiesiog nuobodu. Žinoma, galite geriau miegoti. Vakarai negali miegoti, nemiga neišvengiamai egzistuoja, kai jūs nuolat prašote naujo, tačiau evoliucijos nėra. Ir atrodo, kad nutinka vienas iš šių dviejų dalykų: arba visa visuomenė tampa mieguista ir mirusi, kaip nutiko Rytuose, arba visuomenė tampa nemieganti, kaip nutiko Vakaruose.
Nė vienas iš šių dalykų nėra geras. Jums reikia proto, kuris galėtų būti sąmoningas net tada, kai nėra jokių naujų objektų. Iš tiesų jums reikia sąmoningumo, kuris nebūtų susaistytas su naujumu, nesusietas su objektu. Jei jis yra susaistytas su objektu, jis bus susaistytas su naujumu. Jums reikia sąmoningumo, kuris apskritai nebūtų susaistytas su objektu, kuris būtų anapus objekto. Tuomet turite laisvę: galite užmigti, kai norite ir galite būti budrūs, kai norite. Joks objektas nėra reikalingas tam, kad jums padėtų. Jūs tampate laisvi, iš tiesų laisvi, nuo objektyvaus pasaulio.
Tą akimirką, kai esate anapus objekto, jūs taip pat užeinate anapus subjekto, nes jie abu egzistuoja kartu. Iš tiesų subjektyvumas ir objektyvumas yra du vieno dalyko poliai. Kai yra objektas, jūs esate subjektas, tačiau jei galite būti sąmoningi be objekto, tuomet nėra nei subjekto, nei savasties.
Tai reikia labai giliai suprasti: kai objektas prarandamas ir jūs galite būti sąmoningi be objektų – tiesiog sąmoningi – tuomet subjektas taip pat prarandamas. Jis negali ten išlikti. Negali! Abu prarandami ir lieka tiesiog sąmoningumas, beribis sąmoningumas. Dabar nebėra jokių ribų. Nei objektas nėra riba, nei subjektas.
*Ištrauka iš: Ošo "Meditacija. Ekstazės menas", 1 skyrius "Joga - sąmoningumo augimas" (OSHO. Meditation: The Art of Ecstasy. Chapter 1 "Yoga: the Growth of Consciousness")
Atnaujinta 2026-09-22 |