Į ateitį su spiritu ir draudimais ar su atsakomybe ir laisve?

Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad Lietuvoje vienas žmogus per metus vidutiniškai suvartoja 11,9 litro spirito, o įvertinus šešėlį - netgi apie 16 litrų. Komentarai sako, kad geriama dėl laimės. Degutienė sako, kad šioje srityje gerai padirbėta, nes priimta nemažai trukdymų ir draudimų. Tai kvailybės, pasekmės ir jos turi priežastis.

Alkoholis, narkotikai, rūkalai, valdžia, garbė, seksas, medaliai, tyčiojimasis, draudimai, tikėjimai ir kiti panašūs dalykai yra tikinčių žmonių laimės pakaitalas - opiumas, nes jie įsitempia, susitraukia, siauriau žiūri bei mato ir dėl to natūraliai neprieina prie vidaus, dvasios. Valdžia atsipalaiduoja ir alkoholį reklamuoja po pergalių šampano taurėmis, kunigai per mišias - vyno taurėmis. Tai reklamuoja, tai draudžia. Beveik viską.

Meditatoriai absoliučiai nieko nedraudžia, kaip ir pati gamta. Ir vis tik pradėjus medituoti visi šie opiumai atkrenta, nes žmogus atsiduria natūralioje laimėje, natūralioje pilnatvėje. Kaip vaikystėje. Kas ims pakaitalą, kai viduje yra originalas? Kas ims Mariją, Jėzų, Dievą, Mozę, Mahometą, Krišną, Leniną, Brazauską ar kitą pakaitalą, jei dvasia jau liejasi iš vidaus? Kaip saulės spinduliai iš išorės.

Bažnyčia ir vadai žmonėms siūlo saulės spindulių ieškoti bažnyčių ir valdovų rūmų aukso atspindžiuose. Tikintieji ten ir ieško. O kiek vitamino C pasigamina kūne ir kiek jis įdega nuo saulės atspindžių nuo tų vadų, oligarchų ir bažnyčių aukso atspindžių? Tiek iš jų ateina ir laimės bei gerovės.

Kaip kiekvienas medis, kuris turi savo šaknis žemėje ir šakas bei viršūnę - saulėje yra vaisingas ir gražus, taip ir kiekvienas žmogus, meditatorius, kuris turi šaknis savo kūne, o sielą - dvasioje, yra turtingas ir laimingas. Be jokių draudimų ir trukdymų. Iš prigimties, atsakomybės ir laisvės.

Prembuda, Ojas, 2012-09-12