Baimė kyla, kai susiduriate su tiesa2 dalis iš 2 | |
Mylimas Ošo, "Vandenynas - toks didingas, bangos vis kyla ir kyla...". Man vis atrodo, kad iš nevilties bėgu į sausumą. Mielas Ošo, ar galėtum pravesti dar vieną intensyvią pamoką apie skendimą?
1 dalis
<...>
Viena moteris neseniai surinko Italijos radikalų partijai dešimt tūkstančių narių. Ji graži moteris, gerai žinoma aktorė. Ji leido sau sėdėti Romos aikštėje ir kiekvienas, kuris norėjo paliesti jos krūtis, ją pabučiuoti, turėjo tapti radikalų partijos nariu.
|  | Dabar Italijoje vietoj dešimties tūkstančių ji užregistravo penkiolika tūkstančių. Ji kovojo rinkimuose į Parlamentą - sėdėdama automobilyje su sulankstomu stogu visiškai nuoga. Ji apėjo savo rinkimų apygardą. Galėjai pažaisti su jos kūnu taip, kaip nori, bet atsimink - turi už ją balsuoti. Natūralu, kad žmonėms tai labai patiko. Ji surinko daugiausia balsų už visus. Visi žymūs politikai ir vadai gerokai atsiliko. Parlamento spikeris turėjo paskelbti: "Įleisiu tą moterį į Parlamentą, jeigu ji pažadės, kad nedarys tokių triukų čia, Parlamento rūmuose, nes tai bus įžeidimas didingiems šalies atstovų rūmams". Ji nepažadėjo. Manau, kad nėra nustatyta jokios šalies konstitucijoje, kad Parlamente negali būti nuogas. Gali daryti visokiausius dalykus. Niekas nėra pagalvojęs, kad konstitucijoje tokie dalykai turi būti parašyti. Dabar, tikriausiai, Italijoje jie turės įvesti pataisas, nes pirmame jos garbei surengtame radikalų partijos priėmime ji padarė kitą nuostabų dalyką, kuris, tikriausiai, įmanomas tik Italijoje. Ji atvyko nuoga ir pradėjo šlapintis ant sėdėjusiųjų pirmoje eilėje. Ten buvo patys svarbiausi žmonės. Visa minia plojo ir juokėsi. Tai sausuma? Niekas negalvojo, kad ji gali taip pasielgti. Nuogumas buvo gerai, jie prie to priprato. Dabar visi domisi, ką ji toliau darys.
 | | |
Radha, išmok tiesiog būti tyliai prieinama kuomet egzistencijos potvynio banga ateis tavęs paskandinti. Tai nėra tavo mirtis, tai tavo tikrasis gyvenimas. Iki jos buvai mirusi. Tos meilės ir tiesos, grožio ir šventimo potvynio bangos suteiks tau autentišką gyvenimą, tokį gyvenimą, koks jis turi būti. Aš tave taip gerai pažįstu, negali rasti jokių namų niekur kitur. Kad ir kur būtum, ilgėsiesi manęs. Atsimink, aš nebūsiu čia amžinai. Taigi, nebėk nuo vandenyno. Pažiūrėk. Vandenynas pradėjo lyti. Siunčia žinią per vėjus, medžių šokį. Priimk kvietimą kažko didingesnio už tave. Tai padarys tave didingu. Sena patarlė sako: "Žmogų pažinsi iš jo bičiulių". Niekuomet nesibičiuliauk su mažais dalykais, nes jie daro tave mažu. Bičiuliaukis su beribėmis patirtimis, jos daro tave didingu. Jos atveda tave iki tavo galutinio didingumo ir spindesio. Vieną dalyką galiu tau pažadėti. Jeigu nori mėginti, gali mėginti. Bėk į sausumą, o aš einu su tavimi. Italijoje sanjasinai renka tūkstančius parašų prieš Italijos vyriausybės įsakymą, draudžiantį man atvykti į Italiją. Jie norėjo, kad tapčiau radikalų partijos prezidentu. Atsisakiau, pasakiau: "Tai, ką darote, nėra radikalizmas. Tai gryna kvailystė. Tai gali sukelti šiek tiek nepatogumų, bet žmogaus tai netransformuos". Jie norėjo, kad būčiau prezidentas, nes tuomet jie turėtų daugiau svorio prieš vyriausybę, nes jų konstitucija leidžia jiems rinkti prezidentą iš bet kurios vietos pasaulyje. Sekretorius bus italas ir jis yra tikroji galva. Prezidentas yra formalios pareigos. Aš atsisakiau, nes pasakiau: "Jūsų radikalų partija man nėra pakankamai radikali. Ji labiau komiškumo pusėje".
Bet, Radha, jeigu tu ten vyksi aš taip pat atvyksiu. Visuomet jaučiau palankumą italams, nežinau kodėl. Aš netgi neragavau spageti ir niekuomet neragausiu. Mane gąsdina vien tik pavadinimas. Bet jeigu žmonės Italijoje pradės atrasti sausumą, tuomet vandenynas turi sekti. Tai ne vandenynas ateina, tai aš, o tu bijai manęs. Tu seniai prisijungei prie manęs, o dabar pavasaris arti ir abejonės, ir baimė, ką nežinomybė tau atneš. Tau pranešiau, kad atvyktum į Lao Dzė ir dirbtum bibliotekoje. Tu išsigandai, nes būti per daug arti manęs yra pavojinga. Tu pasirinkai ir toliau dirbti virtuvėje, gaminti spageti. Žinai, kad spageti yra apsauga, aš ten neisiu. Nereikia vykti į Italiją. Tiesiog čia jeigu gali gaminti spageti, jeigu tik užuosiu, to pakaks, nesiartinsiu prie tos vietos. Tai vienintelė apsauga nuo vandenyno. Nereikia mokytis, kaip skęsti ar kaip plaukti. Tiesiog lik paskendusi spagečiuose. Tai neleis man prisiartinti. Bet negali išvengti. Tą ribą jau seniai peržengei. Aš pažįstu savo žmones. Tas, kas peržengė ribą, iš ten nebegali sugrįžti. Pažįstu savo žmones, kurie dar nepasiekė tos ribos. Kaip tik vakar girdėjau apie vieną sanjasiną. Jis pasakė, kad man pritaria šešiasdešimčia procentų. Pritarimas šešiasdešimčia procentų iš tiesų reiškia, kad skirtumas tarp jo pritarimo ir nepritarimo yra tik vienuolika procentų. Šis žmogus gali pabėgti bet kurią akimirką.
Radha, nemanau, kad pritari man šešiasdešimčia procentų. Niekuomet niekieno neklausiau, kiek man pritariate. Arba esate su manimi, arba ne. Nėra jokio klausimo apie pritarimą, nes nemokau jūsų jokios doktrinos, kuria turėtumėte tikėti šešiasdešimt, septyniasdešimt procentų ar tikėtumėte penkiasdešimčia procentų. Aš tiesiog savo meditaciją darau jums prieinamą įvairiais būdais - per grupes, per terapijas, per meditaciją, per kalbėjimą jums. Jums nereikia pritarti ar nepritarti. Tai vaikiški dalykai. Jūs turite arba patirti mane, ir tai turi būti šimtu procentų, arba jūs nesate man atviri ir tai turi būti šimtu procentų. Jūs arba atsiveriate arba ne.
|  |
Radha, tas laikas jau praėjo. Tu negali nuo manęs užsidaryti. Kad ir kur būtum, liksi atvira. Dabar aš niekur nevažiuoju dėl paprastos priežasties - nes galiu pasiekti savo žmones fiziškai nenuvykdamas, jeigu jie man yra atviri. Tie, kurie nėra man atviri, net jeigu juos pasieksiu fiziškai, tai neturės jokios prasmės. Jeigu ir išvyksi, sugrįši, nes akimirką, kai paliksi mane, vėl pradėsi galvoti, kad grįžti. Taigi, nedaryk bereikalingų pratimų. Atvykote, buvote mano seniausiais sanjasinais, kurie niekada, nė akimirkai nepagalvojo, kad gali būti nusiteikę prieš mane. Baimė yra natūralu - kuo arčiau prieisi, tuo daugiau jausi baimės. Kai prieini arčiau, eik greitai, greičiau nei tavo baimė. Eskimų patarlė sako: "Ant plono ledo reikia bėgti greitai". Visi, kurie yra aplink mane - yra ant plono ledo. Nestovėkite ten, bėkite greitai. Jūsų greitis turi būti didesnis nei plono ledo sluoksnio skilimas. Ir pagal tavo svorį, Radha, turi bėgti išties greitai. Vistiek tu nori bėgti. Kodėl bėgti į sausumą? Bėk link manęs. Visus jus žadinu, kviečiu jus, įtikinu, pliaukšteliu jums, kad jus pažadinčiau, nes jūs vis užmiegate. Tiesiog turėjau pliaukštelėti Vynai prieš dvi, tris dienas, nes ji vis įmigdavo, o dabar atrodo prabudusi.
Maža šešerių metų mergaitė atėjo į virtuvę ir paklausė: "Mama, ar galiu susilaukti vaikų?" "Ne, žinoma, ne, brangioji", atsakė mama. Mergaitė apsisuko ir grįžo laukan šaukdama: "Gerai, berniukai, tas pats žaidimas, tas pats žaidimas!"
Žaidžiate tą patį žaidimą daugelį gyvenimų - bėgate nuo vandenyno į sausumą. Šį kartą pamėginkite naują žaidimą - bėkite link vandenyno, link to, kas jus apima. Bėgimas tolyn yra bailumas. Bėgimas link vandenyno, link to, kas užvaldo – yra gyventi pavojingai ir tik tas, kuris gyvena pavojingai - gyvena, kiti tiesiog vegetuoja.
Ištrauka iš: Ošo "Kvietimas", 16 skyrius "Paskendęs spagečiuose", 1987 m. rugpjūčio 29 d. (The Invitation. Chapter 16, "Drowned in spaghetti", 29 August 1987)
Atnaujinta 2025-01-14 |