LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Apie posūkį, kelią ir kryžių

Lietuvai būdingas dvilypumas, vienpusiškumas. Viena - išpučiama, kita – menkinama, niekinama. Iš to atsiranda nelaimės, ligos, korupcija. Čia bandoma gyventi ne natūraliai viską priimant ir transformuojant, o dirbtinai dalį egzistencijos ir visuomenės atmetant. Taip sukuriamas ir atmetamas minusas, tamsa, seksualumas, homofobija, priešas, velnias. Taip prikuriame paranormalių stabų, kurie gyvenime ir kelyje trukdo.

Moksle žinoma, kad materijoje pliusas nebūna be minuso. Taip ir prote – teigiama mintis nebūna be neigiamos, dvasioje – dievai negali atsirasti be velnių. Abi pusės visuomet gimsta kartu, beveik simetriškai.

Skylant neutraliam neutronui, susidaro teigiamas protonas ir neigiamas elektronas. Teigiamas ir neigiamas gimsta kartu. [1]

Materiali dalelė, atomas yra tik tuomet neutralus, neapsėstas, išoriškai nebeveik neveikiamas, humaniškas, kai protonų kiekį atitinka elektronų kiekis, pliusus – minusai, šiaurinius polius – pietiniai, materijos kiekį - antimaterija.

Prote yra neutralus, humaniškas tik tas, kuris priėmęs teigiamą mintį, neatmeta neigiamos, o abi jas panaudoja psichinei energijai sukurti – atlikti darbą. Tuo netikėkite. Tai patys patirkite. Tai labai paprasta. Tai – meditacija.

Materijoje kurdami pliusą – būtinai turime paimti iš atomo ar molekulės minusą – elektroną. Todėl, sukūrę pliusą, neišvengiamai sukuriame ir minusą. Lygiai taip pat sukūrę teigiamą mintį, būtinai sukursime ir neigiamą, o sukūrę Dievą, sukursime ir Velnią. Krikščionys nemato kaip, bet susikūrę Dievą, susikūrė ir Velnią. Po to ir apsėstuosius, ir egzorcistus. Vieni negali be kitų. Visi apsėsti. Veiksmas lygus atoveiksmiui ir materijoje, ir prote, ir dvasioje.

Tai akivaizdžiai mato ir patiria tas, kuris neatmeta nė vienos pusės, priima jas abi, ir dar aiškiau mato tas, kuris eina anapus minčių, anapus proto, tas kuris jau yra anapus proto. Tyloje, ramybėje, meditacijoje. Tuomet yra matoma, kaip viskas ateina į būtį ir vėl grįžta į nebūtį. Ir atvirkščiai. Kaip sėkla virsta medžiu ir medis – sėkla. Kaip žemėje, taip ir danguje. Kaip kūnas gimsta ir miršta, siela įsikūnija ir išsikūnija.

Štai gerb. Tomas Viluckas ("Blogis nėra žmogiška", 2010-02-11, Alfa) atmesdamas vieną pusę bando sukurti vientisumo įvaizdį, neina su tiesa tikėdamas: „Tačiau krikščioniškoji mintis ieškojo blogio šaltinio. Juo absoliutus Gėris – Dievas negali būti.“

Pirma, mintis visuomet yra pusinė, apsėsta, veikiama. Likęs mintyje visuomet trinsiesi tik paviršiuje ir niekada nerasi blogio šaltinio. Kaip ir likdamas dešinėje – niekada nerasi kairės, o likdamas su protonu, niekada nerasi elektrono, likdamas su vyrais, niekada nerasi moters, o likdamas ant kalvos niekada nebūsi slėnyje. Norint abi puses sujungti, pradėti gyventi, kurti, susivienyti, kitą pusę reikia ne atmesti, o priimti ir inteligentiškai naudoti.

  

Antra, absoliutus gėris – Dievas gimsta tik kartu su absoliučiu blogiu – Velniu. Jie yra tik prote. Arba, galima sakyti, ir žmoguje su tokiu protu. O tikras žmogiškumas arba gėris yra juos sujungti, paversti žmogišku, ekstazišku gyvenimu.

Labai akivaizdžiai tai matosi žmogaus regėjimo sistemoje. Egzistencijoje skirtingos spalvos yra tos pačios prigimties, bet skirtingo ilgio nuo 0,35 ik 0,7 mikrometro elektromagnetinės bangos. Akies tinklainėje vienų ilgių šviesos bangų energija paverčiama teigiamu, o kitų - neigiamu potencialu ir toliau suvokiamos kaip priešingos ar oponentinės spalvos.

Taip žmogaus akyje raudonos šviesos bangos tampa oponentinėmis – priešingomis prote – žalios šviesos bangoms, o geltonos bangos virsta oponentinėmis mėlynos spalvos elektromagnetinių bangų atžvilgiu. Tai reiškia, kad jei akies tinklainės ląstelėse pliusą sukelia geltona spalva, tai minusą - mėlyna. Tokio poliariškumo signalai toliau ir plinta į smegenis. Daltonikas suvokiant spalvas, arba mato abi spalvas, arba nemato nė vienos. Jei jis nemato geltonos spalvos, tai nemato ir mėlynos. Kita vertus, sumaišius abi spalvas gaunama balta spalva. Taip yra ir su oponentinėmis raudona – žalia spalvomis.

Krikščionys raudoną spalvą, žadinančią seksualumą priskiria prie velniškų spalvų, o žalią – žadinančią ramybę – prie dieviškų. Bet arba jos matomos ir viena, ir kita, arba jos nematomos. Kaip geltoname-mėlyname, taip ir raudoname-žaliame oponentiniuose regėjimo kanaluose yra matomos arba abi spalvos, arba abi nematomos. Prote viena be kitos neegzistuoja. Tik protas skirtingo ilgio šviesos bangas padaro priešingomis ir dar egzistuojančiomis arba neegzistuojančiomis tik kartu.

Tą patį padaro protas ir su Dievu bei Velniu. Arba žmogaus prote jie yra abu, arba jų nėra nė vieno. Nors patikti gali tik vienas. Tuomet kitą bandome iš proto išmesti, bet tai pavyksta tik nustojus matyti spalvas – tapus daltoniku ar apakus. O tikrą atsakymą mato tik tas, kas yra anapus proto, sąmonėje, meditacijoje, kur nėra dvilypumo. Kaip ir pačioje egzistencijoje.

Dievas ir Velnias yra tik vienpusės tuščios ir nevaisingos šakos arba šaknys. Geriau sakyti, kad Velnias yra šaknys, Dievas – šakos. Tik iš jų abiejų gimsta Gyvybės medis ir vyksta gyvybės evoliucija Žemėje jau per keturis milijardus metų. Krikščionybėje bandoma juos sujungti per Jėzų ant kryžiaus. Kryžių Lietuvoje pilna kuone ant visų kalvų ir visų posūkių. Tačiau žmogui kelyje reikia žiūrėti ne į juos, o į kelią. Kitaip žmogus kaip ir dinozaurai ar neandertaliečiai atsidurs akligatvyje, griovyje. Jie trukdo. Žiūrėjimas, matymas – padeda.

Kryžius – užmuštas medis; medis – prisikėlęs kryžius. Evoliucija vyksta ne per kryžių, o per medį, per sėklos virsmą medžiu ir medžio virsmą sėkla. Per vienos gyvybės formos virsmą į kitą, geresnę, gražesnę, pažangesnę. Štai kodėl tikintieji bijo natūralaus, gyvo prisikėlimo, meditacijos, puola meditatorius [ 2, 3, 4].

Nes pažinus meditaciją, kryžius atkrinta. Pabuvus atsakingu šeimininku, neatsakingos bandos ir piemens duona neskani. Tuo labiau, kad su atsakomybe ateina ir laisvė, gerovė.

Evoliucijos dirva – beveik negyva materija, jos šaknys – vienaląsčiai organizmai, vėliau – daugialąsčiai, o jos žiedas – ne vienpusis žmogus, tikintis ar proto žmogus, o visuminis, taikos, tylos ir ramybės žmogus – meditatorius. Eikime su kūno, proto ir dvasios pažanga.




Prembuda, 2010-02-12


[1] http://www.osha.gov/SLTC/radiationionizing/introtoionizing/slidepresentation/slide13.html
[2] "Sąmoninga individo ir visuomenės harmonizacija ", Prembuda, www.dhyan.eu, 2009-08-25
[3] "Lietuva – Marijos ar pažangos žemė? ", Prembuda, www.dhyan.eu, 2009-12-21
[4] "Katalikų išpuolių atgarsiai",, Ojas, www.dhyan.eu, 2010-01-29






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos