Apie faktinę ir psichologinę atmintį3 dalis iš 3 | |
Mylimas Ošo, ar prisiminimai yra dviejų rūšių - faktiniai prisiminimai ir dvasiniai prisiminimai? Jeigu taip, tai ar tarp jų yra ryšys?
1 dalis 2 dalis
<...>
Žmogus, kuris išrado technikas, skirtas sulaužyti šį barjerą, yra Mahavira. Jis savo techniką vadina jati-samaran – praeitų gyvenimų prisiminimas. Jo technika yra visiškai tobula. Nerekomenduoju niekam jos atlikti, nes reikia susitvarkyti su šiuo gyvenimu, ir to pakanka. Visa tai yra tik psichologiniai įspūdžiai. Tyrinėdamas žmones, stebėjausi, kad jie prisimena dalykus, kurie negali būti teisingi. Niekas neprisimena, kad buvo įprastas ir jis yra įprastas dabar. Visi prisimena, kad buvo Aleksandru Didžiuoju, kad jis buvo Nadiršaru (Nadirshar), imperatoriumi Ašoka (Ashoka). Niekada nesutikau nė vieno žmogaus, kuris prisimintų, kad buvo niekas, tik batsiuvys ar audinių prekeivis, niekas to neprisimena. Ir, be abejo, tai, ką jie prisimena, yra jų psichologinis šio gyvenimo troškimas. Tai neturi nieko bendra su faktiškumu. Jie norėjo būti Aleksandru Didžiuoju, bet negalėjo. Bet tas troškimas, tas ilgesys, ta nuslopinta idėja atėjo kartu su jų protu. Ir dabar jie prisimena, tarsi būtų buvę Aleksandru Didžiuoju. O dabar jis yra tik batsiuvys. Tai prieštarauja evoliucijai. Jei būtumėte didis žmogus – geras ar blogas – būtumėte dar giliau pažengę tiesiai į tą dimensiją. Arba būtumėte tapę dar blogesniu jei būtumėte Tamerlanas, Čingischanas ar Nadiršaras, tuomet galėjote tapti arba kažkuo dar blogesniu, arba prisiminę, kad klydote tuose gyvenimuose, būtumėte pakilę sąmoningumu, būtumėte tapę išminčiumi, neagresyviu žmogumi, nekaltu ir tyru žmogumi.
|  | Tačiau neatrodo, kad tai yra problema. Esate labai įprastas. Tai rodo, kad jūsų praeitis nebuvo ypatinga. Bet jie labai tikri savo atmintimi ir jie jos nepamiršta. Lengviausias būdas įvesti ką nors į jo praeitus gyvenimus nesulaužant barjero..., nes man nepatinka laužyti kieno nors barjerus, nes tai pavojinga. Tai atveria prisiminimų potvynį, kurio negalėsite išlaikyti savo galvoje. Galite sprogti. Galite pradėti daryti dalykus, kurių niekas niekada nesitikėjo. Nekontroliuosite savęs. Mahaviros metodai yra visiškai teisingi, bet pavojingi. Aš nesiūlau niekam naudoti jokio metodo, kuris sulaužo barjerą. Nesulaužant barjero galima prisiminti praeitį, ir tai galima padaryti per hipnozę. Jus galima padaryti nesąmoningais. Jums esant nesąmoningumo būsenoje, jus galima lėtai grąžinti atgal: pirmiausia į jūsų gimimo akimirką, šito gyvenimo, kurio sąmoningai neprisimenate, tuomet į dieną, kai įvyko apvaisinimas, kurios neprisimenate, tuomet lėtai atgal į jūsų mirtį ankstesniame gyvenime. Natūralu, kad tai įvyks pirmiausia, tai bus kaip skaityti knygą nuo galo. Pirmiausia jūs būsite miręs, tada tapsite senu žmogumi, tada tapsite jaunuoliu. Pirmiausia jūsų vaikai bus gimę, o tada jūs susituoksite. Viskas vyks atgaline tvarka. Visa istorija. Nesąmoningumo būsenoje grožis tai, kad per hipnozę jūs nieko neprisiminsite. Kai pabusite, žinos hipnotizuotojas ir galės jums pasakyti, ką jūs prisimenate iš praeito gyvenimo. Bet tai jūsų netrikdys, nes jūs neprisimenate. Jūsų sąmoningas protas nebus užtvindytas. Tam kad patikrintume, ar žmogus išties grįžo į savo praeitus gyvenimus ar tik įsivaizduoja, svajoja, aš hipnotizavau tą patį asmenį šimtą kartų. Jis visada grįžta į tuos pačius prisiminimus. Tai tikrai nėra įsivaizdavimas. Neabejotinai tai nėra sapnas. Labai sunku vėl susapnuoti tą patį sapną. Be to, jis yra nesąmoningas, tad negali manipuliuoti. Jis vėl grįžta į tą pačią vietą.
 | | |
Dabar mokslininkai, ypač smegenų chirurgai, atrado septynis šimtus centrų jūsų smegenyse, kurie apima visą jūsų gyvenimą. Ir keisčiausias reiškinys, kurį jie atrado ir kuriuo iš pradžių negalėjo patikėti, bet turėjo patikėti, nes nėra kito būdo. Tie septyni šimtai centrų... Pavyzdžiui, vienas valdo jūsų lytinį potraukį. Paprastai manote, kad seksualinis potraukis yra genitalijose, bet jis nėra genitalijose. Jis yra jūsų smegenyse, iš kurių atsišakoja genitalijos. Jūsų rankas valdo smegenys, jūsų kojas, viską, jūsų liežuvį, jūsų akis, visa valdo smegenys. Jeigu paliesite su elektrodu, labai plona adata, per kurią teka elektros srovė, jeigu paliesite centrą, žmogus staiga pradės kažką daryti. Pavyzdžiui, jei paliesite jo sapnų centrą, net jei jis yra pabudęs, jis pradės kalbėti taip, tarsi sapnuotų. Atitrauksite elektrodą, jis liausis kalbėjęs. Didelis netikėtumas buvo tas, kad jei vėl įdėsite adatą į tą patį centrą, žmogus nepradės kalbėti nuo tos vietos, kur sustojo. Jis vėl pradės sapną nuo pat pradžių. Atrodo, kad yra automatinis atsukimo atgal procesas. Jūs turite atsukti atgal juostelę, bet jūsų smegenys atsuka atgal nedelsiant. Kai vėl padedate adatą ji prasideda nuo A, B, C, o ne nuo taško, kur sustojo. Jūs atitraukiate adatą ir ji atsuka atgal taip greitai, kad nepraeina nė kiek laiko. Vėl pridedate adatą, ir vėl prasideda nuo A,B C. Jei žmogus sakė: "Aš esu Aleksandras Didysis..." ir jūs paliesite jo praeitų gyvenimų atminties centrą, o jis sakė: "Aš esu Aleksandras Didysis", o jūs ją patraukiate, ir vėl ją įdėtumėte, jis vėl prabiltų: "Esu Aleksandras Didysis". Jūsų smegenys talpina visus prisiminimus - praeitų gyvenimų psichologinius prisiminimus. Bet kuo daugiau medituojate, tuo daugiau ištrinate visus psichologinius prisiminimus. Pirmiausiai pradėk nuo šio gyvenimo, tuomet pamažu tavo meditacija gilės ir praeitų gyvenimų prisiminimai taip pat pradings, bus ištrinti. O žmogų, visai neturintį psichologinės atminties, vadiname prašvitusiu žmogumi. Mėginu jums pateikti skirtingas prašvitimo dimensijas. Tik anekdotas po rimtos temos, kurioje turėjote sulaikyti juoką. Tai nesusiję su klausimu, tai siejasi su tavimi. Mano įrašai, video, knygos turėtų būti skaitomos aiškiai suprantant, kad per daug nesirūpinu, ką sakau, man svarbiau, kam sakau ir kodėl sakau. Mano rūpestis nėra teorinis. Tai visiškai praktinis dalykas. Tiesiog tam, kad ištrinčiau rimtumą, kurį pažįstu - buvę gyvenimai, reinkarnacija, psichologiniai prisiminimai, dvasiniai prisiminimai, faktiniai prisiminimai... Šie dalykai tau nepadės gerai pasijuokti. Tai nėra nė vienas iš tų prisiminimų.
"Mamyte," paklausė mažoji Sadė, "ar visi pakelia kojas į viršų, kai keliauja į dangų?" "Ne," atsakė mama. "Iš kur ištraukei tokią kvailą mintį?" "Na, ką tik buvau miegamajame. Tarnaitė buvo pakėlusi kojas į viršų ir šaukė: 'Dieve, aš ateinu. Dieve, aš ateinu.' Bet tėtis buvo ant jos ir neleido jai eiti."
Ištrauka iš: Ošo "Kvietimas", 16 skyrius "Paskendęs spagečiuose", 1987 m. rugpjūčio 29 d. (The Invitation. Chapter 16, "Drowned in spaghetti", 29 August 1987)
Atnaujinta 2025-03-03 |