LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Žiūrėti vidun*

Šie metodai susiję su žiūrėjimu. Iki tol, kol mes apžvelgsime šiuos metodus, kai ką reikia suprasti apie akis, nes šie metodai priklauso nuo jų. Pirmas dalykas: akys yra nekūniškiausia žmogaus kūno dalis, mažiausiai kūniška. Jei materija gali būti ne materija, tai taip yra su akimis. Akys yra materialios, bet tuo pat metu jos yra ir nematerialios. Akys yra jūsų ir jūsų kūno susitikimo taškas. Jokioje kūno vietoje šis susitikimas nėra toks gilus.

Žmogaus kūnas ir jūs esate atskirti. Tarp jų yra didelis atstumas, bet akių taške jūs esate arčiausiai kūno ir kūnas yra arčiausiai jūsų. Štai kodėl akys gali būti panaudotos vidinėje kelionėje. Vienas šuolis nuo akių gali nunešti jus iki šaltinio. Tai neįmanoma nuo rankų, neįmanoma nuo širdies, tai neįmanoma nuo bet kurios kitos kūno vietos. Iš kitur jūs turėtumėte keliauti ilgai, nes atstumas yra didelis. Bet nuo akių įeiti į save užtenka vienintelio žingsnio.

Akys yra labai takios, judančios, jos nuolat juda, ir šis judėjimas turi savo ritmą, savo sistemą, savo mechanizmą. Jūsų akys nejuda atsitiktinai, anarchiškai, jos turi savo judėjimo ritmą ir tas ritmas parodo daugelį dalykų. Jei jūsų protą apėmusios seksualios mintys, jūsų akys juda skirtingai – skirtingu ritmu. Žiūrėdamas į jūsų akis ir judesius tūlas gali pasakyti, kokios mintys juda viduje. Kai jūs esate alkanas ir galvojate apie maistą, akys juda kitaip.

Atsiminkite, kad akių judesiai ir galvojimas yra susiję. Štai kodėl sustabdžius akis ir jų judesius, galvojimo procesas nedelsiant sustos. Arba jei jūsų galvojimo procesas sustos, akys sustos automatiškai. Dar vienas dalykas: akys nuolat juda – nuo vieno objekto prie kito. Nuo A prie B, nuo B prie C ir t.t. Judėjimas yra jų prigimtis. Tai panašu į upės tekėjimą: judėjimas yra jos prigimtis! Dėl judėjimo jos yra tokios gyvos! Judesys yra taip pat gyvenimas.

Jūs galite pabandyti sustabdyti akis tam tikrame taške, nukreipti jas į tam tikrą objektą ir neleisti judėti, nors judėjimas yra jų prigimtis. Jūs negalite sustabdyti judesių, bet galite sustabdyti akis: supraskite skirtumą. Jūs galite sustabdyti akis ties tam tikru fiksuotu tašku – ties tašku ant sienos. Jūs galite atidžiai stebėti tašką, taip galite sustabdyti akis. Bet judesys yra jų prigimtis. Todėl jos negalės judėti nuo objekto A prie objekto B, kadangi jūs verčiate jas likti prie objekto A, tačiau tuomet atsitinka labai keistas reiškinys.

Judesys bus, nes tai akių prigimtis. Jei neleisite akims judėti nuo A prie B, jos pradės judėti nuo išorės vidun. Arba jos juda nuo objekto A prie B, arba jei šis išorinis judesys neleidžiamas, jos juda vidun. Judėjimas yra jų prigimtis, joms reikia judėti. Jei jūs netikėtai jas sustabdote ir neleidžiate judėti išorėn, tuomet jos atsigręžia vidun.

Yra dvi judėjimo galimybės. Viena – nuo objekto A prie objekto B – tai išorinis judėjimas, kaip atsitinka natūraliai. Bet yra ir kita galimybė, kuri žinoma iš tantros ir jogos – ji atsiranda neleidžiant joms išorėje judėti nuo vieno objekto prie kito ir sustabdant šiuos judesius. Tuomet akys peršoka nuo išorinio objekto į vidinį sąmoningumą. Jos pradeda judėti vidun. Atsiminkite šiuos momentus; tuomet bus lengva suprasti šiuos metodus.

<...>

Žiūrėjimas kaip į visumą

Šiva pasakė: „Žiūrėk į taurę nematydama šonų ir medžiagos. Per keletą momentų tai įsisąmonink.”

Žiūrėkite į bet ką. Tiks taurė ar bet kuris kitas objektas, bet žiūrėkite visiškai skirtingai. „Žiūrėk į taurę nematydama šonų ir medžiagos”. Žiūrėkite į objektą, bet laikydamiesi šių dviejų sąlygų. Nežiūrėkite į šonus, žiūrėkite į objektą kaip į visumą. Paprastai mes žiūrime į dalis. Galbūt tai nebuvo įsisąmoninama, bet mes žiūrime į dalis. Jei aš žiūriu į jus, pirmiausia matau veidą, po to liemenį, o po to visą kūną.

Žiūrėkite į objektą kaip į visumą, nedalykite jo dalimis. Kodėl? Kai jį dalijate dalimis, akys gali judėti nuo vienos dalies prie kitos. Žiūrėkite į daikto visumą. Jūs galite tai padaryti.

Pabandykite tai. Pradžioje žiūrėkite į daiktą pereidami nuo vieno fragmento prie kito. Po to staigiai pažiūrėkite į daiktą kaip į visumą, nedalinkite jo. Kai žiūrite į daikto visumą, akims nereikia judėti. Tam, kad jos negalėtų judėti, galima tai daryti su šiomis sąlygomis: žiūrėti į visą objektą, aprėpiant kaip visumą; antra, nežiūrėti į medžiagą. Jei taurė yra iš medžio, nematykite medžio: žiūrėkite tiesiog į taurę, į formą. Nežiūrėkite į materiją.

Taurė gali būti auksinė, ji gali būti sidabrinė. Stebėkite tai. Nežiūrėkite, iš ko padaryta taurė. Žiūrėkite į formą. Pirmas dalykas yra žiūrėjimas kaip į visumą. Antra, žiūrėkite kaip į formą, ne kaip į materiją. Kodėl? Todėl, kad materija yra materialioji dalis, forma yra dvasinė dalis, o jūs judate nuo materijos į nematerialumą. Tai padės.

Pabandykite tai. Jūs taip galite žiūrėti į bet ką. Štai stovi moteris ar vyras: pažiūrėkite, apimkite savo žvilgsniu visą vyrą ar moterį. Pradžioje tai bus keistas pojūtis, nes jūs prie to neįpratę, bet vėliau tai bus nuostabu. Be to, negalvokite, ar kūnas gražus, ar ne, baltas ar juodas, vyro ar moters. Negalvokite, tiesiog žiūrėkite į formą. Pamirškite medžiagą ir žiūrėkite į formą.

Per keletą momentų įsisąmoninkite. Toliau žiūrėkite į formą kaip į visumą. Neleiskite akims jokio judesio. Nepradėkite galvoti apie „medžiagą.” Kas gi atsitiks? Netikėtai įsisąmoninsite save. Į ką nors žiūrėdamas jūs įsisąmoninsite save. Kodėl? Todėl, kad akys negali judėti išorėn. Forma matoma kaip visuma, taigi jūs negalite judėti per dalis. Medžiaga atmesta, matoma gryna forma. Dabar jūs negalite galvoti apie auksą, medį, sidabrą ir t.t.

Likite su visuma ir forma. Netikėtai jūs įsisąmoninsite save, nes akims nėra kur judėti. O joms judėti reikia, tai jų prigimtis: taigi jūsų žvilgsnis pajudės į jus. Jis sugrįš atgal, jis grįš į namus ir netikėtai jūs įsisąmoninsite save. Savęs įsisąmoninimas yra vienas iš įmanomų ekstaziškiausių momentų. Kai pirmą kartą įsisąmoninsite save, tai bus taip nuostabu, tokia palaima, kad to nėra kaip palyginti su tuo, ką pažįstate.

 

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "MEDITACIJA – PIRMOJI IR GALUTINĖ LAISVĖ. Senovės ir šiuolaikinių meditacijų praktinis vadovas." galima rasti.  

 

Atnaujinta 2017-10-23






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos