Prašvitusios moterys(1 dalis iš 3) | | Mes žinome vos keletą prašvitusių moterų. Mylimas Meistre, gal galėtum papasakoti apie moterų prašvitimą? *
Sadhana, prašvisti galėjo daugiau moterų nei vyrų, tačiau vyras neleido joms pasiekti šių aukštumų. Jis laikė jas ir pavergė kaip antrarūšius piliečius. Jis neleido joms mokytis, nesuteikė judėjimo laisvės visuomenėje, jis netgi neleido joms klausytis religinių šventraščių skaitymo. Jis pririšo jas prie namų, kurie tapo joms beveik kalėjimu, tuo tarpu jis pats liko laisvas.
Amžiais jis naudojo moterį kaip reprodukcijos įrenginį, tiktai vaikų gimdymui. Jūs galbūt to nežinote, tačiau praeityje moteris buvo nuolat nėščia, nes išgyvendavo tik vienas iš dešimties vaikų, devyni iš jų mirdavo. Tam, kad turėtum du vaikus, turi pagimdyti dvidešimt, o tai nėra darbas nepilnu etatu. Moters gyvenimas buvo beveik nuolatinė kančia, nes kiekvienas nėštumas yra kančia. Ji kankinasi devynis mėnesius, o po to turi užauginti vaiką – tai vargina. Vaikui dar nesulaukus netgi kelių mėnesių, ji vėl tampa nėščia. Vyras niekuomet nepagalvojo, ką jis jai daro – elgiasi su ja kaip su galviju.
Visame pasaulyje visos kultūros netikusiai elgėsi su moterimis. Netgi tokia didinga Kinijos kultūra nepriėmė supratimo, kad moteris turi sielą. Ji yra tik dauginimosi įrenginys. Kinijoje amžių amžiais buvo taip, kad jeigu vyras nužudo savo žmoną tai nėra laikoma nusikaltimu, netgi žmogžudystė nėra nusikaltimas, nes moteris neturi sielos. Tai beveik tas pats kaip sulaužyti savo stalą, kėdę arba skalbimo mašiną. Tavęs negali teisme kaltinti kaip žmogžudžio už tai, kad sulaužei savo kėdę. Tai buvo tavo kėdė ir tu turi teisę ją naudoti arba sunaikinti.
Moteris buvo laikoma beveik kaip prekė. Indijos šventraščiuose rašoma, kad kol moteris yra vaikas, ją turi valdyti tėvai, jai užaugus – ją valdo jos vyras, o kai ji pasensta ją turėtų valdyti jos sūnūs.
Tokiose bjauriose situacijose buvo beveik neįmanoma moteriai prašvisti. Jos netgi negyveno, jos buvo išnaudojamos. O labiausiai įžeidžiantis dalykas pasaulyje yra išnaudojimas.
Nė viena religija nerodė pagarbos moteriai. Aš kartais stebiuosi, kokias religijas mes sukūrėme. Netgi tokie subtiliausi žmonės kaip Gautama Buda nebuvo pasirengę inicijuoti moterų į sanjasines. Buda labiau bijojo dėl savo sanjasinų vyrų... jeigu moterys taps sanjasinėmis, iškils pavojus jo vyrų sanjasinų celibatui. Koks tai celibatas? Toks trapus, savyje nepakankamas. Todėl nenuostabu, kad tie vienuoliai ir sukūrė homoseksualumą pasaulyje. Tu gali vengti moters, tačiau vengdamas moterų tu negali sunaikinti vyrų seksualumo.
Mahavira, nuostabios užuojautos vyras, kuris pasauliui pristatė nesmurto sampratą, yra labai žiaurus moterims. Jis sako, kad moteris būdama moterimi negali prašvisti. Pirmiausia, ji turi užsitarnauti pakankamai dorybių, kad gimtų vyrų ir tik po to ji turi galimybę prašvisti. Būdama moterimi ji visiškai neturi šios galimybės. Jėzus tiek daug kalba apie meilę, tačiau kai jis rinkosi savo dvylika apaštalų, jis neišsirinko nė vienos moters, nors trys moterys jam buvo labai artimos, jos buvo gerokai supratingesnės už tuos apaštalus. Atsiminkime tą istorijos faktą, kad kuomet Jėzus buvo nukryžiuotas, visi jo dvylika apaštalų pradingo, nes bijojo, kad jeigu juos sugaus, tikriausiai taip pat nukryžiuos.
Tačiau tos trys moterys – Marija Magdalietė, ji buvo prostitutė, tačiau klausydamasi Jėzaus ji transformavosi; ji nebesivertė prostitucija ir buvo viena gražiausių moterų Judėjoje; Jėzaus motina – Marija ir dar viena sekėja – Marta, jos liko prie kryžiaus. Jos buvo drąsesnės. Šios trys moterys ir nuėmė Jėzaus kūną nuo kryžiaus – visi dvylika apaštalų slapstėsi ir nepasirodė.
Tačiau vis dėlto krikščionybė nepripažino ir negerbė netgi Jėzaus motinos. Tačiau tai nėra krikščionybės kaltė – pats Jėzus nerodė pagarbos. Vieną dieną jis kalbėjo turgavietėje apsuptas nedidelės minios. Atvyko jo mama, kuri daug metų jo nematė ir norėjo su juo susitikti. Kažkas pasakė Jėzui: „Tavo mama stovi minios pakraštyje. Ji nori su tavimi susitikti“.
Jėzus pasielgė netikusiai. Jis pasakė: „Pasakykit tai moteriai....“. Tai yra negražu. Jis netgi negalėjo jos pavadinti „mama“. „Pasakykit tai moteriai, kad aš neturiu mamos, čia žemėje, aš neturiu ir tėvo. Mano tėvas yra danguje“. Tas pats tinka ir kitoms religijoms. Vyras trukdė moteriai dvasiškai augti.
Stebuklas yra tai, kad nepaisant tokio slopinimo ir vergovės, keletas moterų prašvito. Jos įrodo, kad Mahavira, Buda ir Jėzus klydo. Tau, Sadhana, aš suradau vardus visų prašvitusių moterų. Jų nėra daug, tik penkios visų prašvitusių vyrų istorijoje. <…>
Viena jų vardu Gargi. Prieš penkis tūkstančius metų, tuomet kai buvo rašomos Upanišados, tai buvo žmonijos vaikystės laikotarpis, vyrai dar nebuvo tapę tokie žiaurūs moterims. Tautos imperatorius kiekvienais metais sukviesdavo visus išmintingus žmones į debatus. Pats imperatorius buvo labai filosofiškai nusiteikęs.
| |
Faktiškai į debatus nebūtų atvykęs nė vienas prašvitęs žmogus, nes jie buvo vaikiški, nors buvo skiriami labai vertingi apdovanojimai. Vienais metais imperatorius paskelbė, kad disputų laimėtojui jis padovanos vieną tūkstantį karvių, kurių ragai padengti grynu auksu ir nusagstyti deimantais. Anuomet Yagnavalkya buvo vienas garsiausių ir labiausiai išsilavinusių vyrų. Jis buvo toks tikras savo pergale, kad atvykęs į vietą, kurioje buvo rengiami debatai, jis žiūrėjo į karves. Tūkstantis karvių su auksu padengtais ir deimantais nusagstytais ragais saulės šviesoje atrodė išties stulbinančiai. Jis liepė savo mokiniams: „Nuveskite šias karves į mano namus. Nereikia vargšėms karvėms stovėti čia, saulės atokaitoje“. Mokiniai atsakė: „Bet pirmiausia tu turi laimėti“. Jis pasakė: „Tuo aš pasirūpinsiu“.
Netgi imperatorius negalėjo tam užkirsti kelio, taip pat ir tūkstančiai išmintingų ten susirinkusių vyrų, niekas negalėjo jam sukliudyti. Jie visi žinojo, kad jo neįmanoma nurungti diskusijose. Jo mokiniai išvedė karves. Ir tą akimirką, kai buvo ruošiamasi jį paskelbti nugalėtoju, įėjo moteris vardu Gargi. Ji laukė į debatus atvykusio vyro. Kadangi jau temo, ji pati nuėjo jo pakviesti.
Įėjusi į debatų vietą, ji pamatė visą situaciją: karvės buvo išvedamos dar iki pergalės.
Ji pasakė imperatoriui: „Nepaskelbk jo pergalės. Aš čia užklydau atsitiktinai, ieškodama savo vyro. Tačiau šis žmogus turi sutikti tą, kuris iš tikrųjų žino. Aš esu pasirengusi su juo diskutuoti. Jis tėra išsilavinęs žmogus, tačiau erudicija tiesos nepažinsi“.
Anuomet buvo gerokai gražesnės dienos, kuomet netgi moteris galėjo mesti iššūkį labiausiai išsilavinusiam vyrui. Imperatorius atsakė: „Tuomet aš turėsiu palaukti. Tu gali pradėti diskusijas“. Ji uždavė tik labai paprastus klausimus. Ji paklausė: „Kas sukūrė pasaulį?“ Yagnavalkya nusijuokė, galvodamas, kad ši moteris užduoda vaikišką klausimą, tačiau jis klydo. Jis atsakė: „Dievas jį sukūrė, nes visa, kas egzistuoja, turi būti kažkieno sukurta“. Dabar atėjo metas nusijuokti Gargi. Ji pasakė: „Tu įkliuvai, dabar turėsi bėdos. Kas sukūrė Dievą? Nes jis taip pat yra, ir visam, kas yra, reikalingas kūrėjas“. Yagnavalkya pamatė, kad jis atsidūrė keblioje padėtyje. Jeigu jis pasakytų, kad Dievas jį sukūrė, tuomet klausimas išliktų tas pats - o kas sukūrė tą kitą Dievą? Gali atsakinėti tūkstančius kartų, tačiau klausimas liks toks pat – kas sukūrė pirmąjį Dievą? Ir jeigu buvo kažkas, kas jį sukūrė, jo nebegalima vadinti pirmu.
Yagnavalkya taip įsiuto, kad išsitraukė savo kardą ir pasakė: „Moterie, jeigu tu nesiliausi, tavo galva voliosis ant žemės!“ Gargi atsakė: „Įdėk savo kardą atgal į dėklą. Kardas negali būti argumentas“. Ji pasakė imperatoriui: „Pasakyk tam vaikinui, kad jis grąžintų tūkstantį karvių“.
Yagnavalkya taip įsižeidė, kad daugiau niekuomet nedalyvavo jokiuose debatuose. Gargi gavo tūkstantį karvių iš Yagnavalkya. Ji yra žinoma kaip pirmoji prašvitusi moteris.
* - Ištrauka iš Ošo knygos „Skustuvo ašmenys“ (Osho. The Razor’s Edge). Ištrauką vertė Meditacijos centras Ojas.
|