LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Pagarba kūnui*

Gerbkite savo kūną taip pat kaip gerbiate savo sielą. Jūsų kūnas yra toks pat šventas kaip ir siela. Egzistencijoje viskas yra šventa, nes kiekvienas dalykas tvinkčioja kartu su dievišku širdies plakimu...

Jūs judate momentas po momento, nuo vienos sąmoningumo pakopos į kitą. Kūnas galbūt beveik miega, bet jis taip pat yra sąmoningas. Jūs žinote, kad jeigu miegate ir pradeda jums trukdyti moskitas, jūs toliau miegate, o jūsų rankos nuveja moskitą… Kūnas turi savo paties sąmoningumą.

©Foto iš Ojas archyvo
 ©Foto iš Ojas archyvo

Mokslininkai sako, kad kūne yra milijonų milijonai gyvų ląstelių; kiekviena ląstelė turi nuosavą gyvenimą. Jūs praradote gebą stebėtis, kitaip jūs pirmiausia stebėtumėtės savo pačių kūnu, kai kūnas paverčia duoną krauju. Mes iki šiol nesugebėjome rasti gamyklos, kurioje duona galėtų būti paversta krauju. Ir ne tik tai. Kūnas išrūšiuoja tai, kas jam reikalinga ir kas nereikalinga; tai, kas nereikalinga, yra pašalinama, o tai, kas reikalinga, yra reikalinga skirtingoms funkcijoms.

Kūnas toliau aprūpina skirtingas kūno vietas ir dalis viskuo, kas ten reikalinga. Visiems savo poreikiams patenkinti jūs valgote tą patį maistą; iš to paties maisto yra sudaryti jūsų kaulai, kraujas, oda, jūsų akys, smegenys. Kūnas labai gerai žino, kas reikalinga ir kur reikalinga. Nuolat cirkuliuoja kraujas ir į skirtingas kūno dalis tiekia skirtingas chemines medžiagas.

Ne tik tai, kūnas pats žino savo prioritetus. Aukščiausias prioritetas yra smegenys, – todėl jei neužtenka deguonies, pirmiausia deguonimi bus aprūpinamos smegenys. Kitos dalys yra ištvermingesnės ir gali truputį palaukti, o smegenų ląstelės nėra labai ištvermingos. Jei negauna deguonies šešias minutes, jos miršta, o kartą mirusios negali būti prikeltos.

Inteligentiškumas reikalauja įsisąmoninti šias skirtingas funkcijas. Jei jumyse atsiranda žaizda, kūnas nustoja aprūpinti tam tikras kūno dalis, kurios gali išgyventi, nes pirmiausia turi būti išgydyta žaizda. Baltieji kraujo kūneliai nedelsdami metasi link žaizdos ir padengia ją taip, kad ji neliktų atvira. O po to viduje tęsiasi darbas, labai subtilus darbas.

Medicinos mokslas žino, kad mes dar nesame tiek išmintingi, kiek kūnas. Įžymiausi gydytojai yra sakę, kad mes negalime išgydyti kūno, kūnas pats išsigydo – mes galime tik padėti. Daugiausia, ką gali mūsų vaistai, tai suteikti tam tikrą pagalbą, bet bazinis išsigydymas – iš paties kūno. Nuostabu, kaip tai atliekama. Tai toks milžiniškas darbas.

Aš iš vieno draugo mokslininko, kuris dirba kūno funkcijų srityje, sužinojau, kad jeigu mes norėtume atlikti visas tas funkcijas, mums reikėtų beveik vienos kvadratinės mylios dydžio gamyklos su daugeliu sudėtingų mechanizmų ir kompiuterių. Bet ir tada negalime būti visiškai tikri, kad mums pasisektų – o jūsų religijos smerkė kūną ir sakė, kad rūpintis kūnu yra antireliginga…

©Foto iš Ojas archyvo 
©Foto iš Ojas archyvo 

Pirmiausia sukurkite viduje vienovę su savo kūnu, po to sukurkite vienovę su visa egzistencija. Tą dieną, kai jūsų širdies plakimas bus sinchroniškas su visata ir jos širdies plakimu, tik tuomet jūs būsite suradę religiją – ne anksčiau.

Šimtmečiais žmogui buvo sakomi įvairiausi gyvybiškai negatyvūs dalykai. Netgi kūno kankinimas yra buvęs dvasine disciplina…

Vaikščiojimas, valgymas, gėrimas, visi šie dalykai rodo, kad jūs esate kūnas ir sąmoningumas kaip organiška vienovė. Jūs negalite kankinti kūną ir sąmonėti. Kūnas turi būti mylimas – jūs turite būti didelis jo draugas. Tai jūsų namai, jūs turite valyti jį nuo visokių atliekų, turite prisiminti, kad jis jums nuolat, diena iš dienos tarnauja. Net tuomet, kai miegate, jūsų kūnas nuolat dirba jums virškindamas, perdirbdamas maistą į kraują, pašalindamas iš kūno mirusias ląsteles, tiekdamas naują deguonį, šviežų deguonį į kūną – ir tai tuo metu, kai jūs beveik miegate!

Jis viską daro jums išgyventi, jūsų gyvybei, nors jūs esate toks nedėkingas, kad niekada nepadėkojote kūnui. Priešingai, jūsų religijos mokė kankinti jį: kūnas yra jūsų priešas ir turite išsilaisvinti nuo kūno, jo prisirišimų. Aš taip pat žinau, kad jūs esate daugiau negu kūnas ir nėra jokio reikalo prie ko nors prisirišti. Bet meilė nėra prisirišimas, užuojauta nėra prisirišimas. Meilė ir užuojauta yra būtinai reikalingi jūsų kūnui ir jo maitinimui. Kuo geresnį turite kūną, tuo didesnė galimybė sąmonei augti. Tai organiška vienovė.

<…> Kartą suvokę savo sąmoningumą, savo paties būtį, žinosite, kad virš jūsų nėra Dievo. Tik toks asmuo gali būti pagarbus kitoms žmogiškoms būtims, kitoms gyvoms būtybėms, nes visos jos yra misteriškos kaip ir jis pats… kitokios išraiškos, įvairovės, kurios padaro gyvenimą turtingesnį. O kartą žmogui radus savo paties sąmoningumą, jis rado pagrindinį raktą. Bet koks švietimas, kuris nemoko jūsų mylėti savo kūną, nemoko jūsų būti gailiaširdžiu savo paties kūnui, nemoko, kaip suprasti jo misterijas, negalės jūsų išmokyti suprasti savo paties sąmoningumą.

Kūnas yra durys – kūnas yra slenkstis. Ir bet koks švietimas, kuris netyrinėja kūno ir sąmoningumo dalykų, yra ne tik nepilnas, bet ir labai žalingas, nes bus ir toliau destruktyvus. Tik sąmoningumo žydėjimas jumyse apsaugo nuo destrukcijos. Tai duoda jums milžinišką impulsą kurti – kurti pasaulyje daugiau grožio, kurti pasaulyje daugiau patogumo…

Žmogui reikia geresnio, sveikesnio kūno. Žmogui reikia daugiau sąmoningumo, dėmesingumo. Žmogui reikia įvairių patogumų ir prabangos, kuriuos egzistencija gali suteikti. Egzistencija yra pasiruošusi atverti jums dangų čia ir dabar, bet jūs ir toliau tai atidėliojate – visuomet iki po mirties.

Šri Lankoje artėjo prie mirties vienas didingas mistikas… Jį garbino tūkstančiai žmonių. Jie susirinko aplink jį. Mistikas atsimerkė: dar keletas įkvėpimų šiame krante, ir jis išeis, išeis amžiams. Kiekvienas labai troško išgirsti paskutinius jo žodžius. Senas žmogus pasakė: „Aš visą gyvenimą mokiau jus apie palaimą, ekstazę, meditatyvumą. Dabar išvykstu į kitą krantą – aš nebebūsiu prieinamas. Jūs manęs klausėtės, bet niekuomet nepraktikavote to, apie ką jums sakiau. Jūs visuomet tai atidėliojote. Bet dabar nebereikia atidėlioti, aš išeinu. Ar yra kas nors pasiruošęs eiti su manimi?“

Buvo didinga tyla. Žmonės žiūrėjo vienas į kitą, galvodami, kad tas žmogus, kuris keturiasdešimt metų buvo mokinys, jis galbūt pasiruošęs… Bet jis žiūrėjo į kitus, niekas neatsistojo. Tik iš paties galo žmogus pakėlė ranką. Didysis mistikas pagalvojo: „Pagaliau vienas asmuo yra pakankamai drąsus.“

  

Bet žmogus pasakė: „Leiskite paaiškinti, kodėl aš neatsistoju. Aš pakėliau tik ranką. Aš noriu sužinoti, kaip pasiekti kitą krantą, kadangi šiandien, savaime suprantama, aš nesu pasiruošęs. Tiek daug dalykų, kurie dar nebaigti: atvyko svečias, mano jaunesnysis sūnus veda, šiandien aš negaliu išvykti, o jūs sakote, kad iš kito kranto jūs negalite sugrįžti. Kurią nors dieną, tikrai vieną dieną aš atvyksiu ir sutiksiu jus. Jei tik jūs galite, paaiškinkite mums dar kartą – nors jūs visą gyvenimą mums aiškinote – tik dar vieną kartą, kaip pasiekti kitą krantą? Bet prašom turėti omenyje, kad dabar aš dar nepasiruošęs išvykti. Aš tik noriu atgaivinti atmintį, kad tuomet, kai ateis tinkamas momentas…“

Tas tinkamas momentas niekuomet neateina. Tai ne tik istorija apie tą vargšą žmogų, tai istorija apie milijonus žmonių, beveik apie visus. Visi jie laukia tinkamo momento, tinkamo žvaigždžių išsidėstymo… Jie eina konsultuotis pas astrologus, vyksta pas chiromantus… skirtingais būdais tyrinėja, kas atsitiks rytoj. Rytojus neateina. Taip niekada nebuvo. Tai paprasčiausiai bukaprotiška atidėliojimo strategija. Viskas, kas atsitinka, visuomet yra šiandien.

Tinkamas švietimas išmokys žmones gyventi čia ir dabar, sukurti dangų čia žemėje, nelaukti, kol ateis mirtis, išmokys nebūti nelaimingiems, kol mirtis sustabdys jūsų nelaimes. Tegul mirtis randa jus šokantį, džiaugsmingą ir mylintį. Tai keistas potyris. Jei žmogus gali gyventi taip, lyg jau būtų danguje, mirtis iš tokio žmogaus pergyvenimų nieko negali atimti.

Mano nuostata – įtikinti jus, kad dangus yra čia, kad niekur kitur jo nėra ir nereikia jokio pasiruošimo būti laimingam. Meilei nereikia jokios disciplinos, tik trupučio sąmoningumo, trupučio prabudimo, trupučio supratimo.

 

 

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "Nuo medicinos į meditaciją" galima rasti.  

Atnaujinta 2015-10-14






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos