LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





O filosofija yra tikėjimas ar tiesa?*

Viena vertus, filosofija [gr. philosophia < phileō – myliu + sophia – išmintis] pažodžiui reiškia meilė išminčiai. Jeigu tai būtų ne meilė minčiai, mąstymui, o meilė išminčiai ir tiesai, tam, kas yra anapus minties ir net mirties, tai filosofija nebūtų tikėjimas. Tuomet tai būtų vidinis mokslas – tiesos ieškojimo, radimo ir patyrimo būdas. Bet tam reikalinga hipotezė, eksperimentas, kontempliacija ir meditacija. Kontempliacija trumpam iškelia į bemintę erdvę, lyg šuolyje nuo tramplino ar parašiutu, o meditacija – ilgam. Meditacija – oreivio skrydis, skrydis ištiesus sparnus ar netgi be jų. Taigi, jei įvairūs fenomenai, tarp jų minties ir norų gimimas, jų transformacija, ar tokie gilūs fenomenai, kaip bardo – perėjimas per mirtį – tiriami hipoteze, eksperimentu, kontempliacija ir meditacija, tai filosofija bus ne tikėjimas, o gamtos ir vidinio mokslo dalis. Labai naudinga ir veiksminga pasaulio ir savęs pažinimo mokslo dalis.

Foto iš www.ox.ac.uk
 Foto iš www.ox.ac.uk

Iki šiol filosofai, ir ypač Vakarų filosofai, visuomet buvo tikintieji. Tiesa, tikėjimo pamatu jie paimdavo ne kelias tikėjimo dogmas, o keletą reikšmingesnių faktų, tiesų, minčių ir sujungdavo juos į tam tikrą teoriją, kuri paaiškindavo nemažai fenomenų ir reiškinių. Bet patys filosofai nebuvo nei laimingi, nei palaimingi, todėl jų filosofijos negali įkvėpti žmonių gyventi pagal jas. Iš tikrųjų įkvėpti gyvenimui gali tik pati realybė, tiesa, kylanti energija. Filosofai nebuvo palaimingi, nes nemeditavo, nepažino meditacijos. Net jei ir vartodavo žodį meditacija, tai neteisingai, tik kaip kontempliacija – koncentruotas žiūrėjimas ne vidun, o į objektą, reiškinį išorėje.

  

Vienas Vakarų filosofas sakė: „Mąstau – vadinasi, egzistuoju.“ Tai tikras filosofas, tikintis savo filosofija, susitapatinęs su ja. Nors šie žodžiai priklauso matematikui R. Dekartui, bet egzistencišku požiūriu jis buvo nemokša. Jis nuostabiai galėjo žaisti skaičiukais, logika, bet jis nieko nežinojo apie realybę, amžinumą, sielą, meditaciją. Sunku sujungti logiką su vitališkumo tekėjimu, su gyvenimu. Jeigu Dekartas būtų buvęs šiek tiek išmintingesnis, tai būtų supratęs, jog jei mąsto, vadinasi, yra protas, yra proto sienos, grioviai, logika, yra ego, ir dėl to daugiau nieko nemato. O kas yra už minties, ego? Giliau materija ir protas patiriami kontempliuojant. Bet tiesa, gyva tiesa atsiveria tik meditacijoje ir aukščiausia tiesa atsiveria prašvitus. Kadangi R. Dekartas nežinojo, kur būdavo, net kai kūnas miegodavo, ir visiškai nieko nežinojo, kur jis buvo ir apskritai ar buvo iki gimimo, ir visų kitų šiek tiek gilesnių dalykų, tai jis tapo matematiku, filosofu, susikūrė savo filosofiją, savo pasaulėžiūrą, savo tikėjimą ir jį bandė skleisti. Dėl jo neatitikimo krikščionybei, dėl inkvizicijos jis turėjo bėgti iš Prancūzijos į Olandiją.

Tikėjimas ir protas – pragaro pradžia. Tiesa ir laisvė – anapus proto ir tikėjimo.

Pažodžiui filosofija nėra tikėjimas, bet savo kokybe iki šiol – taip. Tam, kad filosofija iš tikrųjų galėtų tirti fundamentalius materijos, gamtos, visuomenės ir mąstymo raidos dėsnius, kam ji ir yra skirta, ji pati turėtų pažinti mintį ir protą, jų kilmę, vitališkumą ir jo sąveiką su kūnu bei mintimi ir eiti anapus jų. Per meditaciją į sąmonę, kurioje tik ir atsiskleidžia šie dėsniai ir tiesa.

 

* - Citata iš Prembudos knygos "Meditacija – sielos dalijimasis", kurią galima rasti.  

Atnaujinta 2018-07-30






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos