LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Moralumas yra palaimos išreiškimas

Ar jūs ma­no­te, kad bū­ti mo­ra­liu yra blo­gai?

Ne. Aš ne­ma­nau, kad yra blo­gai bū­ti mo­ra­liam, bet ma­nau, kad blo­ga yra bu­vi­mo mo­ra­liu iliu­zi­ja. Ji tam­pa kliū­ti­mi re­a­liai mo­ra­lei ju­my­se kil­ti.

Ap­gau­lin­ga mo­ra­lė yra iš iš­ori­nio pri­me­ti­mo, kul­ti­va­ci­jos. Ji ne­tin­ka nie­kam ki­tam, o tik pa­tei­sin­ti veid­mai­nys­tę, ir, ma­no po­žiū­riu, nė­ra amo­ra­les­nės pro­to bū­se­nos už veid­mai­nys­tę ir egoiz­mą. Fal­si­fi­ka­ci­nė mo­ra­lė net­gi pri­si­den­gia kuk­lu­mo ir ne­egois­tiš­ku­mo de­monst­ra­vi­mu, bet po ja yra puo­se­lė­ja­mas ir kles­ti ego. Ar­gi tos tie­sos, apie ku­rią kal­bu, ne­pa­tvir­ti­na jū­sų taip va­di­na­mi šven­tie­ji ir vie­nuo­liai? Aš to­kią va­di­na­mą­ją mo­ra­lę – pri­mes­tą iš iš­orės, pa­siek­tą pa­stan­go­mis – va­di­nu ne kuo ki­tu, o vai­dy­ba. Žmo­gaus vi­di­nia­me pro­te šie da­ly­kai yra daž­nai kaip tik prie­šin­gi. Vi­du­je trūks­ta to, kas ro­do­ma pa­vir­šiu­je. Aukš­čiau yra žie­dai, že­miau – spyg­liai. Ši nuo­la­ti­nė prieš­prie­ša ir ko­va tarp el­ge­sio ir vi­di­nės bū­ties – ši ne­su­jun­gia­ma pro­per­ša tarp są­mo­nės ir pa­są­mo­nės – pa­da­li­ja ir pa­ver­čia žmo­gų ši­zof­re­ni­ku. To­kia­me žmo­gu­je nė­ra har­mo­ni­jos. O ten, kur nė­ra nei har­mo­ni­jos, nei mu­zi­kos, nė­ra ir pa­lai­mos. Ma­no po­žiū­riu, re­a­liai mo­ra­lus gy­ve­ni­mas yra pa­lai­min­gas.

Mo­ra­lu­mas yra pa­lai­mos iš­reiš­ki­mas, spon­ta­niš­kas iš­reiš­ki­mas. Kai pa­lai­ma te­ka iš vi­di­nės bū­ties, iš­orė­je ji pa­si­reiš­kia har­mo­nin­ga elg­se­na, iš­ori­ne mo­ra­le. Žmo­gaus gy­ve­ni­mo ku­ria­mas gė­ris ir yra iš jo sklin­dan­tis pa­lai­mos aro­ma­tas.

Tad aš kvie­čiu jus kur­ti har­mo­ni­ją, o ne kon­flik­tą. Pa­mė­gin­ki­te pa­ma­ty­ti šią tie­są. Ma­no žo­džių ne vien klau­sy­ki­tės, bet pa­mė­gin­ki­te ir taip gy­ven­ti. Tik po to pa­ma­ty­si­te, kaip sa­vo ran­ko­mis gy­ve­ni­mą, ga­lin­tį bū­ti nuo­la­ti­niu har­mo­ni­jos ir gro­žio šo­kiu, pa­ver­čia­te į kon­flik­to ir vi­di­nio dvi­ly­pu­mo anar­chi­ją.

  

Mo­ra­lė ky­la sa­vai­me, taip kaip ant me­džio pa­si­ro­do žie­dai. Ji nė­ra su­ke­lia­ma. Te­rei­kia pa­sė­ti me­di­ta­ci­jos sėk­las ir po to nuim­ti mo­ra­lės der­lių. Mo­ra­lė nė­ra kaž­kas to­kio, ką rei­kė­tų prak­ti­kuo­ti; tai me­di­ta­ci­ją rei­kė­tų prak­ti­kuo­ti. Ra­my­bė, har­mo­ni­ja ir gro­žis iš­te­ka iš me­di­ta­ci­jos. Tas, ku­ris vi­du­je yra ra­mus, ne­ga­li su­kel­ti ne­ri­mo ki­tuo­se. Tas, ku­rio vi­du­je skam­ba mu­zi­ka, ap­tin­ka šios mu­zi­kos ai­dą skam­bant ir tuo­se, ku­rie yra jo esa­ties erd­vė­je. Tas, ku­rio vi­du­je yra gro­žis, ap­tin­ka, kad vi­sas jo el­ge­sio bjau­ru­mas dings­ta. Ar­gi ta­pi­mas to­kiu nė­ra ta­pi­mas mo­ra­liu?

Jūs sa­ko­te, kad mo­ra­lė tu­ri vi­suo­me­ni­nę nau­dą. Ar ji vi­siš­kai ne­nau­din­ga in­di­vi­dui?

Vi­suo­me­nės po­žiū­riu, mo­ra­lė ar mo­ra­lus el­ge­sys pa­pras­čiau­siai tė­ra tik uti­li­ta­ri­niai, o in­di­vi­dui jie yra ne nau­da, o džiaugs­mas. To­dėl vi­suo­me­nės po­rei­kius pa­ten­ki­na net­gi pseu­do­mo­ra­lė, bet to ne­pa­kan­ka in­di­vi­dui. Tai, kad jūs tin­ka­mai el­gia­tės su ki­tais, yra pa­kan­ka­mai ge­rai vi­suo­me­nei, bet tai nė­ra pa­kan­ka­ma jums ir dėl to ver­ta ap­svars­ty­ti, ar jūs esa­te ge­ri sa­vo vi­du­je, ar ne. Vi­suo­me­nė rū­pi­na­si jū­sų as­me­ny­be, o ne jū­sų vi­di­ne bū­ti­mi. Bet jums pa­čiam as­me­ny­bė nė­ra kas nors dau­giau nei jū­sų ap­da­rai. Jū­sų bū­tis pra­si­de­da ten, kur šie ap­da­rai bai­gia­si. Ana­pus as­me­ny­bi­nės kau­kės, at­ski­rai nuo jos ir yra jū­sų re­a­li bū­tis. Bū­tent ten ir gims­ta re­a­li mo­ra­lė.

Veid­mai­niš­kos mo­ra­lės su­kur­ta vi­suo­me­nė yra va­di­na­ma ci­vi­li­za­ci­ja. Vi­suo­me­nė, ku­rią su­da­ro ne­veid­mai­niš­ki žmo­nės, va­di­na­ma kul­tū­ra. Toks yra skir­tu­mas tarp ci­vi­li­za­ci­jos ir kul­tū­ros. Ci­vi­li­za­ci­ja pa­rem­ta nau­da, kul­tū­ra – vi­di­niu džiaugs­mu ir har­mo­ni­ja.

Šian­dien yra ci­vi­li­za­ci­ja, bet ne kul­tū­ra. Bet jei­gu mes no­rė­si­me, tai kar­tu, sa­vo in­di­vi­du­a­lio­mis pa­stan­go­mis, ga­lė­si­me pa­gim­dy­ti kul­tū­rą. Ci­vi­li­za­ci­ja gims­ta iš­ty­ri­nant mū­sų el­ge­sį su ki­tais žmo­nė­mis; kul­tū­ra – iš­ty­ri­nant sa­ve. Ci­vi­li­za­ci­ja yra kū­nas; kul­tū­ra – sie­la. Tie, ku­rie yra įsi­šak­ni­ję sa­vo bū­ty­se, ku­ria kul­tū­rą.

 

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "Tobulumo kelias" galima rasti.    

 

 

Atnaujinta 2013-09-02






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos