LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





zmogus.gif




2002 Nr.9

Mečislovas Vrubliauskas

Meditacinė sąžinės konsteliacija(1)

    Į mūsų gyvenimą įeina ne tik naujos ligos ir negalios, bet ir nauji sveikatinimosi būdai, nauji mokslai, ezoterika bei naujos religijos. Tai natūralu, nes auga žmonių sąmoningumas. Jei taip nebūtų, tai rodytų, kad mūsų proto ir ypač sąmonės evoliucija sustojo, kad mūsų sąmonėje stagnacija. O dvasią ir materiją darniai apjungti gali tik sąmoningumas; protas tokios savybės neturi.

  

   Lavinant, paprastai mokantis susikaupti, įtempti ir koncentruoti protą, siekiant turtingesnio gyvenimo, nauji mokslai įsiskverbia vis giliau į materiją ir sukuria vis naujesnes medžiagas ir prietaisus, kurie turi ne tik nuostabių pritaikomųjų, bet ir teršiančiųjų, destruktyvių savybių. Taip yra maisto pramonėje - konservantais, naujaisiais vaistais, atomine pramone, biochemija ir pan.. Pagaliau, vis labiau įtempiant protą, įsitempia ir kūnas, visa mūsų psichika, dėl to juose atsiranda neatsipalaiduojantys dariniai, medžiagų ir energijų sūkuriai, užtvankos, blokai. Tokių blokų pasekmės yra ne tik virškinimo, sąnarių ligos, infarktas ar insultai, bet ir nervų ar net centrinės nervų sistemos Alzhaimerio ir Parkinsono ligos. Sąmoningumo trūkumas proto ir dvasios lygmenyse bei jų sąveikoje sukelia ir naujas dvasines ligas, depresiją. Išsėmus medicinos metodus, kurie gydo ar sveikatina žmogų iš išorės, lieka vienintelis tikras vaistas, kuris sveikatina ir net gydo iš vidaus, iš dvasios pusės. Tai - meditacija. Štai kodėl, jau pradėjus medituoti, daugelis ligų pradeda trauktis ir nykti, net nieko su jomis nedarant, nes aukštesniųjų mūsų lygmenų dedamosios pradeda užimti natūralias savo vietas. Ošo sako, kad pusę ligų galime išgydyti medicinos priemonėmis, pusę - meditacija.

    Įžengiant į gyvenimą naujiesiems mokslams ir jų padariniams, atsiveria ir naujos psichikos, dvasios, pasąmonės bei sąmonės galimybės ir ligos. Šias naujas pasąmonės ir sąmonės gelmes ir sritis galima priskirti religijai, bet bus tiksliau ir aiškiau, jei jas priskirsime vidiniam mokslui. Tuomet lieka vienas, visuminis, vientisas mokslas, kuriame visi lygmenys turi natūralias savo vietas ir lengva juose orientuotis, kas jau suprasta, o kas dar nepažinta. Nepamirškime, kad mokslas tiria ir pažįsta tiesą, realybę, kurią galima patirti ir patikrinti. Vidinis mokslas pratęsia tiesos, gėrio ir grožio tyrimus bei ieškojimus giliau į žmogaus ir apskritai į subjektyvios realybės vidų. Tikėjimas čia negali padėti, nes pats tikėjimas gimsta iš nežinojimo ir nesąmoningumo. Tikėjimo pamatu tampa pirmieji, paprastai vaikystėje, beveik nesąmoningai į sąmonės prieangius priimti vaizdiniai, įsivaizdavimai, hipotezės, mitai, dogmos ir pan. Šie labai skirtingi dariniai sudaro mūsų poelgių pamatą, prie kurių nemedituojantis žmogus jau niekada ir neprieis. Dėl to žmonės taip retai keičia tikėjimus. Per šiuos darinius - galima sakyti, per pasąmonines programas iškreiptai į mūsų pasąmonę ir sąmonę patenka informacija ir žinios iš pasaulio. Viena vertus, visa tai žymiu mastu nulemia žmogaus sąžinę ir įsitikinimus, o kita vertus - paaiškina, kodėl vienų tikėjimų ir sektų nariai sunkiai supranta ar net nesupranta kitų tikėjimų ir sektų narių. Deja, dėl to vis dar dažnai šiuolaikinių karų ir ypač šiuo metu teroro pagrindine priežastimi yra tikėjimai. Atrodo, kad vienintele priemone ištrūkti nuo pasąmonės užprogramavimo ir karų grandinės yra meditacija, nes meditatorius eina anapus proto, taigi ir anapus sąžinės, agregoro bei pasąmoninių programų. Medituojant išsilaisviname ne tik nuo šio, bet ir nuo praėjusių gyvenimų programų. Vienas iš kriterijų, ar jūs vis dar esate pasąmoninių programų pančiuose, yra praėjusių gyvenimų prisiminimas. Jei juos bent iš dalies prisimenate, tai rodo, kad pradėjote iš jų vaduotis, jei neprisimenate, tai vis dar esate prietarų, mitų, įvairiausių identifikacijų gniaužtuose.

    Meditacinė sąžinės konsteliacija (MSK), kaip ir pati sąžinė, yra tarp išorinio ir vidinio pasaulio ir juos sujungia. Sąžine čia laikysime pasaulėžiūrą, vidinį žmogaus įstatymą, jo įsitikinimų ir tikėjimo taisyklių visumą. Konsteliacija suprantama kaip tam tikras kieno nors, pvz., žvaigždžių ar šeimos narių išsidėstymas ir jų padėties dinamika. Žodis meditacinė nurodo, kad konsteliacija atliekama ne proto, papročių ar tikėjimo, o sąmonės, egzistencinių dėsnių, dharmos ar dao atžvilgiu. Dar reikėtų pasakyti, kad MSK taikoma laikant šeimą, kolektyvą, valstybę ar tikėjimą ir pan. sistema, o asmuo konsteliacijoje laikomas ne visiškai atskiru individu, o tam tikros visumos ar sistemos dalimi.

   MSK metodas ypatingas dviem aspektais. Viena vertus, jis įgalina žmogų tapti lyg virgule, sąmoninga virgule, kuri ne tik rodo, kalba, bet ir patiria bei supranta pasąmoninius kito žmogaus procesus, ir, kita vertus, MSK ne tik sveikatina, bet ir atveria naujas žmogaus darnos, gerovės ir pilnatvės aukštumas. Sąžinės konsteliacijos pradininkas yra vokiečių psichoterapeutas Bertas Helingeris.

    Toliau patyrinėsime šeimos konsteliaciją, kurioje individo sąžinės pertvarkymas vyksta šeimos sąžinės kontekste ar fone. Pradžioje pateiksiu paprastą šeimos konsteliacijos pavyzdį. Dalyvaujant Indijoje, Ošo ašrame, meditaciniame treninge maždaug 25 metų japonas skundėsi artumo, kontakto su kitais žmonėmis trūkumu. Praktikumo lyderis paprašė jo atsistoti scenoje ir intuityviai jaučiamu atstumu ir kryptimi pastatyti asmenį, reprezentuojantį jo tėvą, ir atsistoti pačiam. Tėvu paprašė pabūti mane. Konsteliacijos lyderiui paprašius vaikino nusilenkti ir padėkoti tėvui, per kurį jis atėjo į šį pasaulį, šis negalėjo. Pasirodė, kad vaikinas buvo praradęs kontaktą su tėvu, o tuo pačiu ir su vyriškąja egzistencijos puse. Jam reikėjo grąžinti artumą su tėvu, nes visų pirma per jį ir motiną jis atėjo į šį pasaulį. Viduje jis laikė savo tėvą netobulu, netikusiu, nevertu jo. Tai, atrodo, atėjo iš jo motinos. Aš, būdamas jo tėvo vaidmenyje, jaučiau, kiek daug meilės turi tėvas sūnui, bet sūnus jos nepriima. Jam reikėjo, jo ego reikėjo tobulesnio tėvo. Tą jautė ir kai kurie kiti scenos dalyviai, bet vaikinas negalėjo pripažinti tėvo pirmumo šeimoje ir jo kančia negalėjo būti pašalinta. Tokie egzistenciniai dėsniai. Jie neklauso žmogaus ego ir norų. Dažnai sūnaus neapykantą tėvui palaiko ir net žadina motina, o nuo to kenčia visi: sūnus, tėvas, o galiausiai ir pati motina.

    Šeima - sistema. Konsteliacijoje šeima priimama kaip tam tikra sistema, kurioje turi būti išlaikyta visuma ir pusiausvyra. Sistemoje kiekvienas individas turi savo vaidmenį, kurį jis turi vykdyti, ir joje veikia sistemos dėsniai. Galima sakyti, kad konsteliuojant individą, konsteliuojama ir visa šeima, t.y., keičiantis vieno individo sąžinei, keičiasi ir visos šeimos sąžinė (ŠS). Ji sujungia šeimos narius į grupę, padeda lengviau bendrauti, subalansuoja davimą ir ėmimą.

    Šeimos sąžinę veikia trys pagrindiniai dėsniai:
   1. Kiekvienas turi teisę priklausyti šeimai - priklausomybės dėsnis;
   2. Kiekvienas turi savo vietą ir reikšmę. Anksčiau atėję svarbesni - sisteminės hierarchijos dėsnis;
   3. Šeimoje turi būti pusiausvyra - pusiausvyros dėsnis. Bet koks išderinimas, kuris įvyko su ankstesniu šeimos nariu, turi būti subalansuotas vėlesniu šeimos nariu. Dėl to, pvz., konsteliuojamojo tėvų šeimoje pamirštas miręs pirmasis sūnus turės būti atstovaujamas anūku vieno iš vaikų šeimose, tikriausiai net tuo pačiu vardu. Antra, moters, kuri negerbia savo pirmo vaiko tėvo, sūnus panašiai ją gerbs, kaip ją gerbė jo tėvas.

   Šeimos sąžinės poveikis nėra akivaizdus, bet ji paprastai galingesnė nei individo sąžinė. ŠS saugo grupę - šeimą. Ši sąžinė tarnauja ir asmeniui, ir šeimai. Be to, mes priklausome ne vienai grupei. Nekaltas poelgis vienoje grupėje gali būti laikomas nusikaltimu kitoje. Taip, musulmonų šeimoje vaiko veiksmai prieš žydus ir amerikiečius krikščionis laikomi didvyriškumu islamo pasaulyje ir teroru krikščionių pasaulyje. Tai kelia įtampas, skausmus, nerimą, kaltę ir pan.

    Šeimoje reikia išsiaiškinti:
1. Kas yra išstumiamas ar negerbiamas?
2. Kas nori palikti šeimą?
Šeimos suderinimui reikia: įtraukti išstumtus; pagerbti niekinamus ir leisti išvykti tiems, kurie nori palikti šeimą.

    Šeimos konsteliacijoje lyderis orientuojasi ne į tai, kas kalbama ar rodoma, o į tai, kaip teka energijos ir meilė. Tai reiškia, kad kartais tariant žodžius jie yra tušti ir energija neteka. Be to, dalyvaujantieji konsteliacijoje žmonės jaučia reprezentuojamų žmonių nuotaikas, jausmus, mintis, norus, skausmus, meilę ir pan. ir po to juos gali dar ilgai jausti. Panašiai yra ir su aktoriais, tik jie dažniausiai vaidina įsivaizduojamus vaidmenis, o čia teka realios šeimoje ar giminėje esamos ar sulaikytos energijos. Išėjimas po konsteliacijos iš vaidmens turi būti atidus, nusilenkiant ir priimant žmogų tokį koks jis yra.

(1 dalis iš 2)






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos