1999 Nr.10
Ošo meditacijos centro "Ojas" lyderis
Mečislovas Vrubliauskas
MEDITACIJOS MOKYKLA
Visose mokyklose moko
koncentracijos. Bet štai jau treji metai Lietuvoje veikia ir meditacijos mokykla. Tai
visiškai nauja, netradicinė dvasios ieškojimo mokykla. Jos metodai artimesni Rytų
dvasios Meistrų metodams, ganėtinai besiskiriantiems nuo krikščionių, islamo ar
induistinių metodų. Todėl žmonės ja domisi, bet nesupranta. Valdžios atstovai,
atsakingi už religinių bendruomenių registraciją, stengiasi jos nepripažinti. Tai
suprantama, nes viskas, kas nauja, baugina. Bet baimė niekuomet nebuvo dvasios
ieškotojų pakeleivė.
Šiuo metu mokykloje yra pirmas ir trečias kursai,
kuriuose studijuoja beveik keturios dešimtys studentų. Kol kas nėra galimybės kas
metai priimti studentus, nes nėra daugiau meditatorių, pasiruošusių vesti meditacines
pratybas. Ši, prieš trejus metus gimusi Meditacijos mokykla (MM), tapo gyva
laboratorija, tikra dvasios ieškotojų akademija. šioje straipsnelių serijoje aš
dalinsiuosi MM taikytais ir patikrintais metodais ir apskritai žinomais ivairiais
meditacijos metodais, kurie, mano supratimu, reikalingi visų pirma šiuolaikiniam
žmogui. Be to, šie metodai plačiai žinomi zeno, tantros, jogos, sufizmo, dao, tao
Rytų tradicijose. Tai tūkstančių būdų ir milijonų meditatorių patyrimas per
keletą tūkstančių metų. Mano supratimu, senieji ir naujieji dvasios ieškotojų
metodai, jų atradimai geriausiai suprasti, sujungti ir išdėstyti šiuolaikinio dvasios
Meistro Ošo mokyme. Dvasinėje praktikoje sena ir nauja visuomet susilieja, nes tas
atradimas ir patyrimas ieškančiai sielai visuomet yra naujas.
Mažas vaikas Dievo akys į pasaulį. Vaikas dar
neatskirtas nuo egzistencijos, nuo savo esybės. Jis dar vientisas, visuminis. Jis turi
sąmoningumą, bet dar nemąsto. Todėl jis nežino nuodėmės, nusikaltimo, jo negraužia
sąžinė. Jis dar nekaltas yra rojuje, bet pats to nežino, to neįsisąmonina. Vėliau
jis prisimins kai kurias vaikystės akimirkas, kurios džiugins, bylos, kad įmanoma
palaima, džiaugsmas. Tai keliauja su vaiku nuo įsčių. Kaip išsaugoti tą laimę, kaip
sugrįžti į tą natūralią palaimos būseną, į paliktą rojų?
Grįžkime vieną kitą žingsnelį atgal ir
žvilgtelėkime į keletą esminių mūsų gyvenimo momentų. Tuomet ne tik galėsime
šiek tiek sąmoningiau veikti pasaulyje, bet ir geriau suprasime savo laimės ir
nelaimių priežastis.
Kiekvienas esame gimę. Gimimas yra vienas iš
pačių reikšmingiausių momentų tėvų ir vaiko, galime sakyti, mūsų gyvenime.
Galėtume būti inteligentiškesni ir vaiką priimti šiame pasaulyje tinkamiau.
Pirmiausia motina neturėtų bijoti vaiko gimdymo ir su juo neturėtų kovoti. Dėl šios
kovos septyniasdešimt penki procentai vaikų gimsta naktį, kai motina yra nesąmoninga,
nes tuomet vaikui lengviau pradėti gimimo procesą. Jeigu moterys atmestų nereikalingą
tikėjimą, kad gimdymas turi būti skausmingas, nes jis ateina iš nuodėmės, tai jis,
kaip sako Rytų mistikas Ošo, galėtų būti ne tik neskausmingas, bet net ir
palaimingas. Gimdymo metu gimsta ne tik vaikas, bet ir motina. Tuo metu bręsta abu:
motina ir vaikas. Motinai tai galbūt pirmas gilesnis išbandymas prieš susitinkant su
vaiku šiame pasaulyje, kartais ties sąmonės praradimo riba; vaikui tai pirmieji
veiksmai, nurodantys, kad kartais šiame pasaulyje bus reikalingos totalios pastangos.
šis patyrimas liks vaiko pasąmonėje ir veiks jo sąmoningus veiksmus. Sunkiai gimę,
patyrę šoką vaikai gali visą gyvenimą jausti viduje baimę: bijoti visko, kas nauja,
ir tiesiog bijoti gyventi. Kai kada specialių meditacijų metodais tenka grįžti į
šiuos momentus ir tinkamai juos įsisąmoninti.
Jeigu jaučiate dideles naujumo, oro stygiaus,
dusimo baimes, pasiteiraukite tėvų apie savo gimimą. Nuo užsilikusių tokių baimių
galima atsipalaiduoti. Tokie metodai žinomi psichoterapijoje ir meditacinėje bei
dvasinėje praktikoje. Ošo meditacinė praktika užsienyje dažnai vadinama meditacine
terapija, nes ji gydo sielą. Žinoma, dvasinės praktikos metodai daug gilesni ir
patikimesni, bet jiems paprastai reikalingas aukštesnis sąmoningumas. Todėl žmonėms
nereikėtų vengti psichoterapijos metodų, o kai kada tik nuo jų ir pradėti.
Viešėdamas 1996 metais Ošo tarptautinėje
komunoje (Punoje, Indija) dalyvavau specialiame dešimties dienų meditacinės terapijos
seminare "Kvėpavimo energijos". Mokslo, dalinai medicinos ir psichologijos
mokslų supratimas apie kvėpavimą tėra paviršutinis. Meditacija leidžia žymiai
giliau suprasti kvėpavimą. Jo priežasties nerasime fiziniame kūne. Mokslininkai ieško
jame, bet jame neras. Jei jie bus atkaklūs ir supratingi, tai jie gali pajudėti link
kvėpavimo šaknų. Bet tuomet jiems teks pereiti iš fizinio kūno į kitą vitalinį
kūną, o po to pereiti į dar gilesnį astralinį, trečią žmogaus kūną. žmogaus
kvėpavimo priežastis yra Rytuose taip vadinamame astraliniame žmogaus kūne, tai
Vakaruose maždaug atitinka kolektyvinę pasąmonę. Sąmoningas ir lavinęsis šiame
kūne gali beveik visiškai sustabdyti kvėpavimą ir daug valandų išbūti be oro,
pavyzdžiui, po žeme. To nereikėtų priskirti prie dvasios praktikos. Tai tik žmogaus
psichikos galimybių išplėtimas. Persotinus deguonimi kūną matomi įvairūs
kolektyviniai - rasiniai, religiniai simboliai, įvairios vizijos, kurias įsisąmoninus
išsiplečia žmogaus sąmonė, dingsta baimės, apima palaima.
Meditacinio seminaro metu mačiau, kaip gana
skausmingai, bet vis tik sėkmingai daugelis žmonių laisvinosi nuo įvairių kvėpavimą
varžiusių įtampų ir baimių. Reikia suprasti jų atsiradimą. Kartą kilus baimei,
išsigandus ir nesupratus kodėl, kvėpavimas truputį pasikeičia: susilpnėja, pakinta
ritmas. Neįsisąmonintos baimės ir įtampos išlieka daugeliui dienų ar net mėnesių.
Jeigu išsigąstama labai stipriai ar dažnai, tai šios įtampos kaupiasi ir pradedamos
jausti net ir fiziniame kūne. Tai jau negalių ir ligų pradžia. Geriau nelaukti jų
išsivystymo, o pajutus tik simptomus šalinti jų priežastis.
Dešimtą seminaro dieną mes darėme specialią
meditacinę techniką, kuri išjudina mumyse užsilikusias gimimo proceso įtampas ir
baimes. Šios technikos negalima daryti nepasiruošus. Jai reikalingas atsipalaidavimas,
vidinė ramybė, pasitikėjimas savimi ir aplinka. Gal trečdalis žmonių pakilus gimimo
pasąmoniniam sluoksniui kentėjo skausmus, raičiojosi ir šūkavo. Seminaro vedantieji
ragino neišsigąsti, drąsino ir kvietė bebaimiškai praeiti per atpalaiduojančius
skausmus. Kartais labai aiškiai prisimenama anuometinė būsena ir net pati situacija. Po
šios meditacijos daug žmonių labiau išsitiesė, atgijo, atrodė jaunesni. Tai viso
meditacinio seminaro viršūnė.
Man pačiam meditacijos metu iškilo gimimo vizija;
jautėsi toks didžiulis lydinčios energijos kiekis, šviesa, nebuvo jokios baimes,
atvirkščiai jautėsi palaima. Atrodė, kad niekas negali sutrukdyti gimimo, jis toks
galingas. Tą lydinčią energiją aš net ir dabar galiu bet kada pajusti. Tai ne
įsivaizdavimas, o realybė. Bet kad galėtume juos atskirti, reikalinga arba paties
žmogaus tam tikra praktika, arba specialisto patvirtinimas. Motinai, deja, tai buvo
sunkus gimdymas. Ji net buvo praradusi sąmonę.
Kad gimstant vaiko akys nebūtų žalojamos -
nepatirtų šviesos smūgio - gimdymo patalpoje turėtų būti prietema. Gimusį vaiką
derėtų palaikyti kurį laiką ant motinos pilvo, nes jis vaikui pažįstamas iš vidaus
ir teikia jam saugumo jausmą. Nereikėtų skubėti ir nukirpti virkštelės ir tuo labiau
laukti riksmo pakėlus už kojyčių.
Žmogaus gimimas nėra jo pradžia. Meditatorius
gali susipažinti su savo kelione į šį pasaulį nuo dar ankstesnių laikų: nuo jo
įėjimo į įsčias ar net nuo praėjusio gyvenimo mirties. Vaiko pradėjimas yra labai
reikšmingas momentas tėvų ir vaiko gyvenime. Tėvai vaikui duoda kūną. Jie tampa
durimis vaikui ateiti į šį pasaulį. Kiaušinėlio apvaisinimo metu tarp dvasios ir
fizinio pasaulio susidaro šviesos anga, per kurią į šį pasaulį įeina siela. Kai
kada sielai tai gali būti šokas. Besimylinčiųjų būsena lemia, kokia siela įeis į
įsčias. Jei besimylintys yra meditacijos būsenoje, tai gali ateiti siela su budos
potencija, jei moteris kone prievartaujama, tai gali ateiti siela su Stalino ar Hitlerio
bruožais. Besimylinčiųjų tėvų būsena dideliu mastu lemia ateinančios sielos
sąlygotumus ir potenciją. Paprastai ateinanti siela turės sąlygotumus, artimus tėvų
sąlygotumams. Nemažą įtaką sielos praėjimui į šį pasaulį turi ir karminiai
dalykai. Rytuose teigiama, kad apie pusę šalia mūsų esančių žmonių mums
pažįstami iš praėjusių gyvenimų. Ruošdamiesi pasikviesti į šį pasaulį sielą
būkite blaivūs, šviesiai nusiteikę, nuoširdūs, atsidavę egzistencijai. Tuomet
jūsų sukurta šviesos anga nebus prieinama žemesnėse plotmėse laukiančioms sieloms.
Iš kitos pusės pasikvietę kilnesnę sielą, nepamirškite, kad ji nepriklauso jums ir
būkite jai svetingi.
Rytuose žinoma, kad žmogus keliauja iš vieno
gyvenimo į kitą, kad mirtis - tai tik kūno lyg viršutinių rūbų pakeitimas. Ten
nustatyta, kad kito gyvenimo sąlygas lemia paskutinė gyvenimo mintis. Todėl vienas
gudrus žmogus, parduotuvės savininkas, galvodamas ne tik kaip nugyventi gerai šį
gyvenimą, bet ir kaip gerai gyventi ir po mirties ir gerai gimti kitame gyvenime,
pavadino visus savo sūnus dievų vardais. Taip jis tikėjo, kad paskutinėmis gyvenimo
minutėmis, matydamas aplink save tik juos, galvos tik apie dievus ir tai nulems jam gerą
ateitį. Artėjant mirčiai visi jo sūnūs susirinko aplink jį. Jo protas džiaugėsi,
kad taip viskas gerai klostosi, kai staiga jį suneramino parduotuvė. Staiga jis
paklausė savo sūnų: "O kas liko parduotuvėje, jei jūs visi susirinkote
čia?" Tai buvo paskutinė jo mintis. Geriausia numirti meditacijoje. Tuomet skrydis
bus aukščiausias.
Čia pateikiame Ošo pratimą, kuris ne tik padeda
įeiti į meditaciją, bet gali būti naudingas ir gyvenime. Jį patartina daryti keletą
kartų per dieną ir prieš pat miegą.
Norėdami išsiaiškinti nelaimės, ligos
priežastį ar dar ką nors, užsimerkite, įkvėpkite ir nukreipę dėmesį, pavyzdžiui,
į širdį ir sulaikę kvėpavimą pasakykite: "Iš kur širdies skausmas?" Po
to tą pat padarykite iškvėpę ir sulaikę kvėpavimą. Tai reikėtų atlikti penketą
kartų: penketą įkvėpimo - iškvėpimo ciklų. Saviįtaigos teiginys turi būti aiškus
ir paprastas. Kuo ryžtingiau nusiteiksite saviįtaigos metu ir kuo ilgiau sulaikysite
kvėpavimą, tuo veiksmingesnė bus saviįtaiga. Šio pratimo metu sąmoningo proto
nusiteikimas pasiekia vis gilesnius pasąmonės sluoksnius, padeda juos tinkamai nuteikti
ir taip rasti svarbius atsakymus. Nenaudokite šio pratimo savanaudiškiems tikslams. Tai
turėtų būti tiesos ieškojimo dalis.
|