Meditacija psichiatrijoje ir visuomenėje* | |
Psichiatrui meditacija reikalinga labiau negu bet kam kitam, nes visas jo darbas iki tam tikro laipsnio yra pavojingas. Kol jūs nesate labai tylus ir ramus, kol negalite išlikti nepaveiktas dalykų, vykstančių aplink jus, tai labai pavojinga. Psichiatrų išprotėja daugiau negu bet kurios kitos profesijos žmonių ir daugiau negu bet kokios kitos profesijos žmonių psichiatrų nusižudo. Tai kažkas
tokio, ką reikėtų svarstyti. Procentas yra iš tikrųjų per didelis! Žudosi dvigubai daugiau, negu kiti. Tai paprasčiausiai rodo, kad ši profesija yra pilna pavojų. Tai yra todėl, kad asmuo, kurį jus gydote, psichologiškai yra suardytas, netvarkoje. Jis nuolat spinduliuoja savo vibracijas. Jis nuolat išmeta savo energiją, savo negatyvias bangas ant jūsų, o jūs turite jo klausytis. Jūs turite būti labai atidus. Jūs turite būti rūpestingas, mylintis jį, gailiaširdis; tiktai tuomet galite jam padėti. Jis nuolat išmeta negatyviai įkrautą energiją, o jūs ją įgeriate. Kuo atidžiau klausotės, tuo labiau įgeriate.
| | | Nuolat gyvendami su neurotiškais ir psichopatiškais žmonėmis, jūs nesąmoningai pradėsite galvoti, kad tokia ir yra žmonija. Palaipsniui mes tampame panašiais į žmones, su kuriais gyvename, kadangi niekas nėra atskira sala. Jeigu jūs dirbate su liūdnais žmonėmis, tapsite liūdnu. Jei dirbate su laimingais žmonėmis, jūs tapsite laimingu, kadangi viskas yra užkrečiama. Neurozė užkrečiama, savižudybė taip pat.
Jei gyvenate šalia prašvitusių, labai sąmoningų žmonių, tuomet kažkas pradeda jus sieti su ta aukštesne galimybe. Jei gyvenate su žmonėmis, kurie yra labai žemi, nenormaliai iškrypusios būsenos požiūriu žemi, tuomet patologiška jūsų dalis pradeda sąveikauti su jais. Todėl nuolat būti apsuptam sergančių žmonių tam tikru mastu yra pavojinga, nebent jūs save apsaugojate. Niekas kitas jūsų taip neapsaugo, kaip meditacija. Tuomet jūs galite duoti daugiau negu duodate ir vistiek liekate nepaveiktas. Jūs galite padėti daugiau, negu padedate dabar, nes kuo aukštesnė jūsų energija, tuo didesnė galimybė padėti. Kitaip psichiatras hileris ir gydomasis yra beveik ant to paties pamato; galbūt yra laipsnių skirtumas, bet jis toks nedidelis, kad į jį galima neatsižvelgti.
| |
Psichiatras labai lengvai gali tapti pamišusiu tiesiog mažytis stumtelėjimas, koks nors atsitiktinis dalykas, ir jis gali patekti į pamišusių teritoriją. Žmonės, kurie šiuo metu yra neurotiški, ne visuomet buvo tokie. Tiesiog prieš porą dienų jie buvo normalūs žmonės ir vėl gali tapti normaliais. Normalumas ir nenormalumas nėra kokybiški skirtumai, tik kiekybiški: devyniasdešimt devyni laipsniai, šimtas laipsnių, šimtas vienas laipsnis tai tokio pobūdžio skirtumai.
Iš tikrųjų geresniame pasaulyje kiekvienas psichiatras turėtų būti giliai išlavintas meditacijoje, kitaip jam neturėtų būti leista praktikuoti. Tai vienintelis būdas, kuris gali apsaugoti ir išlaikyti jus nepažeidžiamą tuomet jūs iš tikrųjų galite padėti. Kitaip netgi didingi psichiatrai, didingi psichoanalitikai, kitaip netgi jie tam tikru mastu žmonijos atžvilgiu tampa beviltiškais
netgi Froidas. Po viso gyvenimo potyrio galiausiai jis pasakė, kad nieko negali tikėtis iš žmogaus; jis jautė beviltiškumą. Ir tai natūralu keturiasdešimt metų būti su žmonėmis, kurie yra nesveiki; vienintelis prisilietimas prie žmonijos būti su pamišusiais žmonėmis. Palaipsniui jam pradėjo atrodyti, kad nenormalumas yra normalus
lyg žmogus ir liks neurotiškas, lyg tai, kad žmogus juda link neurozės, yra kažkas natūralaus.
Taigi daugių daugiausia sveikas asmuo yra tas, kuris truputį labiau yra prisiderinęs prie pasaulio, tai viskas. Prisiderinimas tampa sveikatos standartu. Bet taip negali būti. Jei visa visuomenė pamišusi, jūs galite prisiderinti prie jos ir vistik būsite pamišęs. Faktiškai pamišusioje visuomenėje asmuo, kuris nėra pamišęs, netinkamas. Tokia ir yra tikrovė.
Kai Jėzus vaikšto šiame pasaulyje, jis atrodo nepritinkantis. Mes jį turime nukryžiuoti. Jis yra toks keistuolis, mes negalime jo toleruoti. Mes nesidomime juo, mes paprasčiausiai domimės savimi. Dėl jo esaties yra tik dvi galimybės arba jis yra pamišęs, arba mes pamišę. Abi pusės negali būti sveikos. Mūsų yra dauguma, o jis vienas. Žinoma, mes jį užmušime; jis negali mūsų užmušti. Kai vaikšto Buda, jis atrodo keistuolis sveikas žmogus, iš tikrųjų natūralus, normalus žmogus, judantis nenormalioje visuomenėje.
Todėl Froidas priėjo išvadą, kad žmonija neturi ateities. Daugiausia, ko mes galime tikėtis, tai, kad žmogus gali prisiderinti prie socialinių modelių, tai viskas. Bet nėra jokios galimybės žmogui būti palaimingam. To nėra pačioje daiktų prigimtyje. Kodėl tokia pesimistiška išvada? Tai dėl jo viso gyvenimo potyrio.
| | |
Visas Froido gyvenimas yra ilgas darbo su pamišusiais žmonėmis košmaras. Ir palaipsniui jis pats tapo nenormaliu. Jis iš tikrųjų nebuvo visai sveikas. Jis nebuvo palaimingas asmuo. Jis niekada nežinojo, kas yra vientisumas. Jis taip smarkiai bijojo smulkių dalykų, kad tai atrodė absurdiška. Jis bijojo mirties. Jei kas nors kalbėdavo apie dvasias, jis pradėdavo prakaituoti. Du kartus jis nualpo tik todėl, kad kažkas pradėjo kalbėti apie mirtį! Atrodo, kad protas buvo labai nesubalansuotas, bet tai tam tikru mastu gali būti paaiškinta. Net tai, kad jis išliko sveikas visą gyvenimą, yra stebuklas.
Vienas iš įžvalgiausių psichiatrų Vilhelmas Reichas (Wilhelm Reich) pamišo. Vienintelė priežastis, kad jis išprotėjo, o kiti ne, buvo ta, kad jis iš tikrųjų buvo įžvalgus. Jis iš tikrųjų turėjo didelį talentą pasiekti dalykų šaknis bet tai pavojinga. Froido ar Reicho, ar kitų viso gyvenimo patyrimas rodo vieną dalyką kad jeigu jie būtų išlavinti iki gilios meditacijos, visas pasaulis būtų buvęs kitoks. Tuomet šie neurotiški žmonės nebūtų tapę standartu.
Galbūt yra labai sunku tapti Buda, bet tai yra norma. O normalus asmuo yra tas, kuris ateina arčiau normos. Ir tai neturi nieko bendro su susiderinimu. Tiesiog prieinama arčiau prie vientisumo, palaimingumo, sveikumo.
* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "Nuo medicinos į meditaciją" galima rasti.
Atnaujinta 2013-10-27
|