LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Draugas paklausė: „Koks yra galutinis jūsų tikslas ar siekis?“*

Jis paklausė, koks yra mano tikslas. Aš neturiu jokio tikslo. Būtų gerai suprasti, kodėl aš neturiu nei tikslo, nei siekio.

Gyvenime būna dviejų rūšių veiksmai. Vienus veiksmų tipus motyvuoja troškimai, tuomet anapus jų yra tikslas. Be to, yra ir kitokio pobūdžio veiksmai, kuriuos motyvuoja meilė, užuojauta – anapus jų nėra jokio siekio. Jeigu jūs paklausite motinos: „Koks yra siekis anapus jūsų meilės vaikui?“ Ką ji pasakys? Ji sakys: „Aš nieko nežinau apie jokius siekius. Aš tiesiog myliu ir meilėje yra džiaugsmas.“ Taip nėra, kad jūs mylite šiandien, o rytoj patiriate džiaugsmą. Jūsų meilė pati savaime yra džiaugsmas.

Bet taip pat yra veiksmų rūšis, kuriuos motyvuoja troškimas. Dabar aš kalbu apie jus. Aš galėčiau kalbėti todėl, kad kažką iš to gausiu. Atlyginimas gali būti pinigai, šlovė, pagarba, prestižas – atlyginimo forma gali būti bet kokia. Aš galiu kalbėti todėl, kad kažką gausiu kaip atlyginimą; tuomet tai bus motyvuota troškimu.

Aš kalbu todėl, kad negaliu savęs sustabdyti nuo kalbėjimo. Kažkas viduje atsitiko ir norisi pasidalyti. Mano kalbėjimas panašus į žiedą, kuris pražydo ir skleidžia aplink aromatą. Jeigu paklausite žiedo: „Koks yra tavo tikslas?..“ Nėra jokio tikslo.

  

Kai kurie veiksmai atsiranda iš noro, tuomet už jų slypi tikslas. Žinomi tokie veiksmai, kurių motyvas yra užuojauta; tuomet už jų nėra paslėpta jokio tikslo. Štai kodėl, kai veiksmas atsiranda iš noro, tai sukuria vergovę. Bet veiksmai, kurie atsiranda iš užuojautos, nesukuria vergovės. Bet kuris veiksmas, kuris turi tikslą, sukuria vergovę. Tas, kuris neturi tikslo, vergovės nesukuria.

Jūs stebėsitės sužinoję, kad negalite padaryti nieko blogo, kol neturite tikslo. Keistas dalykas: nuodėmėje visuomet yra tikslas; jūsų geri poelgiai neturi tikslo. Jei veiksmas turi tikslą, tuomet jame užmaskuota nuodėmė. Nuodėmėje visuomet yra tikslas. Be tikslo niekuomet nebus nuodėmės. Netgi turint tikslą sunku padaryti nuodėmę, o be tikslo tai neįmanoma. Aš negaliu jūsų užmušti be priežasties – kodėl aš jus turėčiau užmušti? Nuodėmė negali egzistuoti be priežasties. Kadangi ji negali būti padaryta per užuojautą, nuodėmė visuomet bus pripildyta noro, o nore visuomet įžiūrimas tikslas. Ten kaip atlyginimas yra koks nors lūkestis. Bet įmanomas veiksmas neturint jokių lūkesčių.

Po to, kai Mahavira prašvito, jis tęsė savo darbą dar ilgiau negu keturiasdešimt metų. Kodėl jis tai darė? Jis dirbo tiek daug metų, tai kodėl jis nesustojo? Tiek daug metų jis keliavo, jis buvo toks aktyvus: jis valgė, ėjo šen ir ten, kalbėdavosi, vedė diskursus. Dar keturiasdešimt-keturiasdešimt penkerius metus jis nuolat dirbo. Ar jis nebuvo patenkintas? Po to, kai prašvito Buda, jis taip pat tęsė savo darbą daugiau negu keturiasdešimt metų. Kodėl jis nesustojo? Todėl, kad jo veiksmuose nebuvo tikslo. Nei Buda, nei Mahavira neturėjo jokio tikslo, tai paprasčiausiai buvo daroma iš užuojautos.

Dažnai stebiuosi, kodėl aš jums ir toliau kalbu. Koks yra mano tikslas? Aš nerandu jokio ketinimo, net kai jo ieškau, išskyrus tuos atvejus, kai kažką matau ir jaučiu vidinį poreikį apie tai kalbėti. Iš tikrųjų galėtų susilaikyti tik tas asmuo, kuris savyje turi smurto.

Kodėl turėtų būti smurtas?.. Šį rytą aš jums pasakojau istoriją: jei aš matyčiau jūsų rankose gyvatę ir nieko nesakydamas vaikščiočiau savo keliu galvodamas, kad tai manęs visiškai neliečia, tai būtų įmanoma tik tokiu atveju, jei manyje būtų smurtas, žiaurumas. Kitaip aš jums pasakyčiau: „Tai gyvatė! Meskite ją šalin!“

Jei kas nors manęs paklaustų: „Kodėl sakote, kad tai gyvatė ir ją reikia išmesti? Kodėl tai jus liečia?“ Aš turėčiau atsakyti: „Tai visai manęs neliečia, tačiau mano vidinei sąmonei neįmanoma išlaikyti ramybės panašioje situacijoje kaip ši.“

Ši motyvacija yra ne dėl išorinio dalyko, nes už jo nėra tikslo. Motyvacija atsiranda iš vidinio sąmoningumo, kuriame nėra lūkesčių. Jūs nustebsite, kad tuomet, kai yra tikslas, jūsų motyvas išorinis, o kai nėra tikslo, jūsų motyvas ateina iš gilaus vidaus. Tai reiškia, kad tuomet, kai kas nors jus žavi, tikslas yra. Yra dalykų, kurie stumia mus iš vidaus, bet tuomet nėra tikslo.

Meilė ir užuojauta niekuomet neturi ketinimo, troškimai ir norai visuomet susiję su tikslais. Štai kodėl yra geriau sakyti, kad troškimai traukia iš išorės. Jei aš pririšiu prie jūsų virvę ir trauksiu, tai bus traukimas. Troškimas traukia jus, lyg būtumėte pririšti virve ir ja būtumėte traukiamas. Štai kodėl mūsų šventraščiai vadina tą, kuris turi troškimų, pašu (pashu). Žodis „pašu“ reiškia gyvūną, kuris virve yra prie kažko pririštas ir jo traukiamas. Bet šventraščiuose žodis „pašu“ nereiškia gyvūno; pašu yra naudojamas nurodyti asmenį, kuris yra pririštas virve ir yra jos traukiamas. Tol, kol esate traukiami tikslo, tol yra troškimas ir tol, kol tai yra, jūs esate panašiai kaip gyvulys pririštas virve. Jūs nesate laisvi. Laisvė yra priešinga pašu traukimui ir vilkimui. Laisvė reiškia nebūti įtrauktam į jokią vergovę, bet judėti su tėkme, kuri ateina iš vidaus. <...>

 

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "Meditacijos kelias" galima rasti.  

Atnaujinta 2017-12-18






Meditacijos centras OJAS

Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |   tel. (8-5) 2153398   |   mob. tel. (8-619) 11551    
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob.tel. (8-685) 11533  
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos