LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Kokie yra būdai pažinti subtiliuosius kūnus? Ar tam pajėgus yra psichologijos mokslas?*

Mokslas ir klasikinė psichologija, kurių pagrindinis instrumentas yra protas, nėra pajėgūs pažinti subtiliuosius kūnus. Tačiau ne tik klasikinė, bet ir ezoterinė psichologijos pavieniui visapusiškai neaprėpia žmogaus. Santykinai galima būtų sakyti, kad klasikinė psichologija tyrinėja žmogų iš matomos žmogaus pusės – kūno ir juda link sielos, o ezoterinė tyrinėja vidinę, arba nematomąją, žmogaus pusę ir, viena vertus, juda link kūno, o kita vertus – link aukščiausių dvasinių ir sąmonės lygmenų. Tačiau jei ezoterinė psichologija užbaigs pažinimą koncentracija ir nesinaudos meditacija, ji irgi nebus gili. Visiškam subtilių kūnų ir energijų pažinimui reikalinga ir koncentracija, ir meditacija. Tuomet abi – klasikinė ir ezoterinė psichologijos kartu sudarys visuminę, arba holistinę, psichologiją.

Klasikinė protu sukurta psichologija gimė Vakaruose, ezoterinė sąmone sukurta psichologija – Rytuose. Pagrindinis klasikinės psichologijos metodas yra proto koncentracija per pastangas, eksperimentas, stebėjimas, išvada, jos taikymas ir vėl naujas gyvenimo ir pažinimo ciklas. Pagrindinis ezoterinės psichologijos metodas yra sąmonės centravimasis ir atsipalaidavimas, eksperimentas, liudijimas, įsisąmoninimas, taikymas ir vėl naujas žingsnis.

Klasikinė psichologija tiki tik kūnu ir mano, kad sąmonė yra kūno funkcija. Ji, kaip ir tikėjimai, nežino, kad yra subtilesni kūnai – vitalinis, astralinis, mentalinis, ir nežino, kad sąmonė egzistuoja ir be kūno. Ji, kaip ir tikėjimai, yra tiesinė – tiki reakcija, refleksu, mintimi, dogma. Ji netyrinėja ir nieko nežino apie patį pažįstantįjį, apie pačią sąmonę. Iš čia ir siauros klasikinės psichologijos ribos.

Negyvą gamtą galima suprasti ir protu, nes pats protas yra technika, biotechnika, biorobotas. Tačiau gyvos gamtos protu suprasti neįmanoma, nes individas visuomet yra tekanti visuma, turinti vidų – sąmonės centrą ir išorę – materialų paviršių, kūną. Visumą suskaidžius nors ir į dvi dalis, jis žūva. Nesunku įsivaizduoti, kas atsitiks gyvūnui jį perpjovus skersai ar išilgai. Jis žus, ir pridėjus atgal vieną dalį prie kitos, jų vienovės sugrąžinti neįmanoma. Daiktą ir protą galima išardyti ir vėl surinkti, organizmo – ne. Organizmas yra nedualus, nedalijamas.

Technikai, dalinei tiesai suprasti mokslininkui ir psichologui yra reikalingas protas, mintis; gyvybei, tiesai suprasti ezoterikui reikalinga sąmonė, išmintis. Nors abi psichologijos realybėje nekonfliktuoja, o viena kitą papildo, bet konfliktas atsiranda bandant jas sujungti protu. Tokį konfliktą mato šiuolaikiniai psichologai. Tačiau jis yra ne realybėje, o tik konfliktiškame šiuolaikinių psichologų prote, kuris kitoks ir negali būti. Abiejų psichologijų tyrimo ir praktikos metodai gali ir turi būti patikrinti bei patvirtinti. Tai daroma moksle, tai būtina ir ezoterinėje psichologijoje.

Pagrindinis ezoterinės psichologijos tyrimo ir pažinimo metodas yra meditacija – aiški ir bemintė sąmonės būsena, kai individas nėra susitapatinęs nei su kūnu, nei su emocijomis, nei su protu ar širdimi ir yra „čia ir dabar“. Tuomet matoma tiesa, nes įsisąmoninama tiesiogiai, neiškreiptai. Tai sąmonės buvimas sąmonėje, individo buvimas tiesoje, sielos skrydis.

Atrodo, kad dabar, kai žmonės jau išsėmė beveik visas išorinio pasaulio ir proto teigiamas bei neigiamas puses, ezoterika ir meditacija tampa beveik neišvengiamos. Žmogui net specialiai nieko nedarant, meditaciniai sąmonės momentai pradeda atsitikti spontaniškai, nes pačioje aplinkoje, žmonių veiksmuose yra vis mažiau ir mažiau tikėjimo ir prietarų, o vis daugiau ir daugiau meilės ir sąmoningumo. Net natūralus gerumo, tiesos, meilės ar atsipalaidavimo ieškojimas veda į ezoteriką ir meditaciją.

Pradinėse žmogaus evoliucijos fazėse jam užteko patenkinti maisto, saugumo ir sekso poreikius ir tai jam suteikdavo džiaugsmo ir laimės įspūdžius. Vėliau evoliucionuojant astraliniam ir mentaliniam kūnams žmogaus džiaugsmui ir laimei jau reikia turtų, garbės, valdžios ar net meilės, o dar vėliau evoliucionuojant dvasiniam kūnui – laisvės, tiesos ir palaimos. Astralinio ir mentalinio kūnų užaugimui reikalingos pastangos, mokymasis, ieškojimas. Jei žmogus nesimoko, neieško ir nekuria, jei nežiūri, nesiderina į šviesą, nesistiebia į ją – nelyginant medis į saulę – tuomet jis pradeda irti – gerti, vartoti narkotikus bei atsipalaiduoti ir valytis destruktyviai – ginčydamasis, mušdamasis, kovodamas, kariaudamas. Kaip praeityje, taip ir šiandien žmonėms su žemesniais poreikiais vystytis buvo ir yra reikalingos pastangos, koncentracija ir protavimas, o žmonėms su aukštesniais poreikiais vystytis – atsipalaidavimas, sąmonėjimas ir meditacija. Koncentracinių ir meditacinių metodų sujungimas grąžina žmogui kūno, jausmo, proto, širdies ir dvasios balansą, o su juo ir turtingumą, sveikumą, gerumą bei palaimingumą.

 

 

* - Citata iš Prembudos knygos "Meditacija – sielos dalijimasis", kurią galima rasti.  

Atnaujinta 2015-11-30






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos