LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Kodėl taip būna, kad noriu pasakyti žmogui ką nors gera ar net kad jį myliu, o pasakau tai, kas jį įskaudina?*

Negali pasakyti to, kas neatitinka tiesos, kaip vitališkumas neteka. Būna, jog norisi skristi, ištiesti sparnus, o imi ir nukrinti. Niekas nevyksta pagal protą, norus, įsivaizdavimus. Esatis turi savo prigimtį ir galiausiai dalykai vyksta pagal jos dėsnius ir tiesą. Šiuo atveju greičiau net ir meilės nėra. Tai kaip pasakysi, jog myli? Jei širdyje yra meilė ir ji teka, tai teisingiau bus pasakyti: „Mano širdyje yra meilė ir ji teka.“ Tuomet žmogus gali tai pastebėti ir ateityje būti pastabesnis. Meilė ratu teka tik tuomet, kai abu yra atviri ir ratas užsidaro. Tokia yra tiesa ir tai mato matantis.

  

Kartais žmogus gali turėti viduje meilės, ruošiasi išsakyti, bet subtili energija neteka, nes kitame trukdo koks nors blokas – mintis, noras, lūkestis. Mažiausias kito lūkestis ar melas – ir nieko negalima pasakyti. Gal jis ką nors pasakė apie tave negerai arba netiksliai, arba tik panašiai pagalvojo. To pakaks meilei užblokuoti. Tačiau tuomet galime matyti, jog iki darnaus dalijimosi likęs tik mažytis žingsnelis, plonutė siena, ir meilė pratekės. Sieną galima pašalinti. Gal žmogui tereikia išsakyti tik kelis žodžius, atpalaiduoti tik keletą įtampų, ir srautas plūstelės. Žinoma, pradžioje mylintis ir matantis žmogus ne kartą tai pasakys, į tai nurodys, bet ateis laikas, kai pasakinėti jau negalima. Tuomet belieka žiūrėti, kaip viskas vyksta, ir prisidėti, jei meilės ratas kuriasi, auga, arba žmogų, meluojantį ar prisirišusį prie dogmos, palikti bręsti. Mokytojas gali daug paaiškinti mokiniui, bet kartais yra riba, iki kurios mokinys ūpija eiti, o toliau – ne. Ir su tuo tenka skaitytis, su tuo sutikti. Teisingai einantis visuomet ras išeitį, visuomet sutiks žmogų, su kuriuo meilė teka. Gal dar reikia palaukti, gal daugiau atsiverti, gal dar augti ar mokytis, bet tą ir darykime, ką šnabžda širdis.

Mylimųjų poroje visuomet turėtų būti meilės ir tiesos ieškojimas. Tuomet galima žmogui išsakyti daugiau, tiesiau, nes yra susitarimas eiti, ieškoti, kelti problemas ir spręsti kartu. Tiesa mylimiesiems yra kaip vaistas, pataikavimas – kaip nuodai. Net jeigu nuodai ir skanūs, bet jie ardo žmogų, ardo porą. Dėl to visuomet reikėtų sakyti tiesą, kuri pradžioje galbūt yra labai karti, bet visuomet atveria ir parodo kelią, kuriuo eidami vėl susitiksite, vėl tekės meilė.

Niekada moteriai nereikėtų keiksnoti vyro, su kuriuo ji gyvena, ir negyventi su tuo, kurį keiksnoja. Tas pats ir vyrui. Tas pats yra su maistu, tas pats yra su kaimynais ir viskuo kitu. Dar daugiau, išvis nereikėtų niekada keiksnoti kito, o reikėtų ieškoti sprendimo, ieškoti atsakymo, ieškoti išeities. Kitaip neigiami impulsai nusėda mumyse. Visi neteisingi žodžiai, visos užblokuotos ir iškreiptos energijos, likusios nuo santykių su vienu vyru, paliks pėdsaką, kuris trukdys bendrauti su kitu. Tas pats tinka ir vyrui moters atžvilgiu. Aš prisimenu, kaip studijų laikais kai kurie vaikinai pasigirdavo savo „vyriškumu“ ir „pergalėmis“, ir tuomet supratau, jog kažkas čia ne taip, jog tai atsilieps, nors aiškiai anuomet nemačiau, kaip tai vyksta. Niekada nesu sakęs netiesos apie nieką ir tai atvedė prie neįtikimų pasekmių. Daug gražesnių ir didingesnių, nei galima tikėtis ar įsivaizduoti. Neigiami impulsai kaupiasi ir po to reikalauja specifinių, papildomų pastangų, kartais netgi kito palaikymo, kad susikurtus blokus galėtume atpalaiduoti, išvalyti. Taip susidaro vidiniai šiukšlynai, voratinkliai, kuriuos vėliau ne taip paprasta išvalyti. Tai daug sudėtingiau nei išvalyti išorinius šiukšlynus. Bet esmė ta pati. Neigiami impulsai, mintys ir norai primena įvairius gyvus mikrobus, parazitus ir virusus, kurie ne tik gyvena, bet ir panašiai dauginasi. Meditacijos mokyklos patirtis parodė, jog yra beveik tiesinis ryšys tarp vidinio užterštumo ir išorinių ligų. Todėl medituojant ir valantis per kelerius metus ligų ir ligadienių sumažėja net keletą kartų.

Iš pradžių reikia atleisti vidines įtampas astraliniame, mentaliniame kūnuose ir netgi polinkius, prisirišimus sieloje. Kai atleidimas arba, tiksliau kalbant, atsipalaidavimas nuo sielos pasiekia ir fizinį kūną, pasaulį, tuomet ir problema išsisprendžia, tuomet energija, meilė, sąmonė vėl gali tekėti ir galima žmogui pasakyti, jog jį myli, bet tuomet ir žodžiai tampa jau nereikalingi. Žodžiai tėra antriniai dalykai. Žiūrėkite, tyrinėkite, ką jie keičia, kaip keičia, ir tuomet suprasite, kada, kiek ir ką sakyti. Bet tai, ko reikia žmogui, iš tikrųjų yra ne žodžiai, o vitališkumo, meilės ir sąmonės, sąmoningumo srautas.

 

* - Citata iš Prembudos knygos "Meditacija – sielos dalijimasis", kurią galima rasti.  

Atnaujinta 2018-11-05






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos