LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Kliūtys meditacijoje*

Dvi kliūtys

Meditacijos kelyje yra tik dvi kliūtys: viena yra ego. Jūs nuolat visuomenės, šeimos, mokyklos, bažnyčios, kiekvieno, esančio šalia jūsų, ruošiamas būti egoistiškas. Netgi šiuolaikinė psichologija remiasi ego sutvirtinimu.

Ego

Pagrindinė šiuolaikinės psichologijos, šiuolaikinio lavinimo idėja yra ta, kad kol asmuo neturės stipraus ego, tol jis negalės kovoti gyvenime, kuriame tiek daug konkurencijos: kur jeigu esate nuolankus žmogus, bet kas jus nustums į šoną, jūs visuomet liksite užpakalyje. Jums reikalingas labai kietas, plieninis, tvirtas ego tam, kad laimėtumėte šiame varžybų pasaulyje, tik tuomet jums seksis. Bet kurioje srityje – tai gali būti biznis, politika, tai gali būti bet kuri profesija – jums reikalinga apsiginanti asmenybė. Visa visuomenė jau vaikystėje pradeda kurti tvirtą asmenybę. Iš pat pradžių jie sako: „Būk pirmas klasėje”, kai vaikas yra pirmas klasėje, kiekvienas jį giria. Ką jūs darote? Jūs iš pat pradžios maitinate jo ego, jūs sužadinate jame tam tikras ambicijas: „Tu gali tapti šalies prezidentu, tu gali tapti šalies ministru pirmininku.” Jis pradeda kelionę su šiomis idėjomis ir, jei sekasi, jo ego didėja ir didėja.

Bet kuriuo atveju ego yra didžiausia žmogaus liga, kokia galima susirgti. Jei pasiseks, jūsų ego taps labai didelis – tai pavojinga, nes galite nustumti į šalį didžiules uolas, kurios blokuoja jums kelią. Jeigu ego yra mažas, jeigu nesisekė, jeigu pralaimėjote, tuomet jūsų ego taps žaizda. Tuomet jis žaloja, sukuria nevisavertiškumo kompleksą – tuomet tai taip pat problema. Jūs visuomet bijote kam nors atsiduoti, net meditacijai, kadangi žinote, kad nesiseka, kad pralaimėsite, kad tai yra jūsų prote. Visada pralaimėdavote, o meditacija yra toks didingas dalykas... jums negali pasisekti.

Jei jūs artėsite prie meditacijos su idėja, kad nepasiseks, kad toks jūsų likimas, kad tai jūsų lemtis – tuomet, žinoma, nepasiseks. Jei ego yra didelis, jis jums trukdo. Jeigu ego yra labai mažas, tai tampa taip pat žaizda, kuri jums trukdo. Kiekvienu atveju ego yra viena iš problemų.

<...>

Pradžioje vaikas įsisąmonina „mano”, po to „manyje”, vėliau „jūs” ir dar vėliau „aš”. Tai šitaip prasideda. Tokia yra tiksli procedūra, toks eiliškumas. Pradžioje jis įsisąmonina „mano”. Stebėkite tai, kadangi tai jūsų konstrukcija, jūsų ego struktūra. Pradžioje vaikas pajunta „mano” – tas žaislas yra mano, ši motina yra mano. Jis pradeda savintis. Pradžioje atsiranda savininkas, nuosavybė yra labai fundamentali. Todėl visos religijos sako: tapk nesavininkiškas, nes su nuosavybe prasideda pragaras.

  

Stebėkite mažą vaiką: labai pavydus, savininkiškas, kiekvienas vaikas bando pagriebti iš kitų viską ir bando apsaugoti savo paties žaislus. Jūs sutiksite vaikų, kurie yra labai tūžmingi, beveik abejingi kitų poreikiams. Jeigu vaikas žaidžia su savo žaislais ir ateina kitas vaikas, jūs galite pamatyti Adolfą Hitlerį, Čingis Chaną (Genghis Khan) ar Nadiršahą (Nadirshah). Jis įsikibs į savo žaislą, jis pasiruošęs suduoti, pasiruošęs kovoti. Tai teritorijos klausimas, viešpatavimo klausimas.

Pirmiausia atsiranda savininkiškumas, tai pagrindiniai nuodai. Vaikas pradeda sakyti: „Tai mano”.

Jei atsiranda „mano”, tuomet prasideda konkurencija. Jei atsiranda „mano”, jūsų gyvenimas taps varžybų, kovos, konfliktų, įtūžių, agresijos gyvenimu.

Kitas žingsnis po „mano” yra „manyje”. Jei pareiškiate ką nors esant jūsų, netikėtai per šį pareiškimą atsiranda idėja, kad jūs esate šios nuosavybės centras. Ši nuosavybė tampa jūsų teritorija, per šią nuosavybę atsiranda nauja idėja „manyje”.

Jei jumyse nusėdo „manyje”, aiškiai galite matyti, kad turite sienas ir tuos, kurie yra anapus ribų, tai „jūs”. Kitas tampa aiškus, dabar daug kas pradeda atkristi.

Visata yra vieninga, tai vienovė. Niekas neatskirtas. Viskas yra susiję su viskuo, tai didingas sąsajiškumas.

Jūs susiję su žeme, jūs susiję su medžiais, jūs susiję su žvaigždėmis, žvaigždės susijusios su jumis, žvaigždės susijusios su medžiais, su upėmis, su kalnais. Viskas susisiekia. Niekas neatskirta, nieko negali būti atskirta. Atskirumas neįmanomas.

Kiekvienu momentu jūs kvėpuojate – oras įeina, išeina – tai nuolatinis tiltas su egzistencija. Jūs valgote, egzistencija įeina į jus, jūs tuštinatės, tai tampa mėšlu – obuolys ant obels rytoj taps jūsų kūno dalimi, o kažkuri kūno dalis paliks jus ir taps trąša, taps maistu medžiui... nuolatinis davimas ir ėmimas. Tai nesustoja nė vienai akimirkai. Kai tai sustoja, jūs mirėte.

Kas yra mirtis? – atsiskyrimas yra mirtis. Būti vienovėje reiškia būti gyvam, iškristi iš vienovės reiškia mirti. Taigi, kuo daugiau galvojate „Aš esu atskirtas”, tuo būsite mažiau jautrus, gilus, būsite tingesnis, bukesnis. Kuo labiau jaučiatės susiję, tuo labiau visa ši egzistencija yra jūsų dalis, o jūs esate šios egzistencijos dalis. Kartą tai supratę, mes tampame vienas kito dalimi, tuomet netikėtai vizija pasikeičia. Po to šie medžiai ne svetimi, jie nuolat ruošia maistą jums. Kai įkvepiate, jūs paimate orą, kai iškvepiate, atiduodate anglies dioksidą, medžiai įkvepia anglies dioksidą, o iškvepia deguonį – tai nuolatinė komunija. Mes esame harmoningi. Realybė yra vienovė, o su mintimis „manyje”, „jūs” mes iškrintame iš realybės. Klaidingai koncepcijai įsikūrus viduje, visa jūsų vizija apsiverčia...

„Manyje”, po to „jūs”, o po to kaip to atspindys atsiranda „aš”. „Aš” yra subtiliausia, labiausiai kristalizuota savininkiškumo forma. Kartą ištarus „aš”, padaryta šventvagystė. Kartą pasakęs „aš”, jūs visiškai atitrūkote nuo egzistencijos – ne iš tikrųjų atitrūkote, nes tuo atveju jūs būtumėte mirę, bet savo idėjomis jūs visiškai atitrūkote nuo realybės. Dabar jūs nuolat kovosite su realybe. Jūs kovosite su savo pačių šaknimis. Jūs kovosite su savimi.

Štai kodėl Buda sako: „Būkite sielis.” Jūs galite būti sielis tik tuo atveju, jei atsisakėte minties „aš”, kitaip negalite būti sielis, persekios kovingumas. Štai kodėl pasidaro sunku, kai ateinate medituoti. Jei aš sakau tiesiog sėdėti tyliai, jūs negalite to daryti – tokio paprasto dalyko. Kas nors galvos, kad tai paprasčiausias dalykas, nereikėtų nieko mokyti. Jis turėtų paprasčiausiai sėdėti ir būti. Bet jūs negalite paprasčiausiai sėdėti, nes jūsų „aš” negali leisti jums net akimirkos relaksacijos. Jei leistas vienas relaksacijos momentas, tai jūs galėsite pamatyti realybę. Kartą pajutus realybę, „aš” atkris.

<...>

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "MEDITACIJA – PIRMOJI IR GALUTINĖ LAISVĖ. Senovės ir šiuolaikinių meditacijų praktinis vadovas." galima rasti.  

 

Atnaujinta 2017-11-07






Meditacijos centras OJAS

Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |   tel. (8-5) 2153398   |   faks. (8-5) 2153507    
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob.tel. 8 685 11533  
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos