LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Į ką mes turėtume nukreipti meditaciją?*

Turėdami omenyje visas idėjas apie meditaciją, jūs suprantate, kad meditacija reiškia meditavimą į ką nors, kad jūs nukreipsite meditaciją į kokią nors būtybę ar daiktą. Taigi natūraliai iškyla klausimas: į ką medituoti? Į ką melstis? Kam atsiduoti? Ką mylėti?

©  Foto iš Ojas archyvo 
©  Foto iš Ojas archyvo 

Šiandien rytą kalbėjau apie vieną meilės būseną, apie kurią aš paklausčiau, su kuo esate meilėje. Bet dar yra kita meilės būsena, apie kurią paklausčiau, ar meilė yra viduje, ar ne? Šiuo atveju tai visiškai nesusiję su kitu.

Žinomos dvi meilės būsenos: viena meilė, kuri yra santykis, ir kita meilė, kuri yra tiesiog būsena. Pirmos meilės atveju jeigu aš jums pasakysiu, jog myliu, jūs paklausite: „Ką?“ Jeigu jums atsakysiu, kad tai nesusiję su kuo nors, kad aš tiesiog jaučiu meilę, jūs tai sunkiai suprasite. Bet tai antroji būsena, kurią reikia suprasti.

Tik tas, kuris myli be poreikio, kad kitas būtų čia, iš tikrųjų myli. Kaip tam, kuris myli kokį nors asmenį, bus su visais kitais? – Jis visų kitų atžvilgiu bus pilnas neapykantos. Kaip bus tam, kurio meditacija nukreipta į atitinkamą asmenį, o ne į kitus? – Visų kitų atžvilgiu jis bus nesąmoningas.

Meditacija, apie kurią kalbu, nėra nukreipta į ką nors: tai greičiau yra meditacijos būsena. Tai turiu omenyje, kai kalbu apie meditaciją kaip apie būseną. Meditacija nereiškia prisiminti kokį nors asmenį. Meditacija reiškia atsitraukti nuo atminties ir įeiti į būseną, kurioje lieka tik sąmoningumas, kurioje lieka tik budrumas.

Jei uždegsite lempą ir pašalinsite visus aplinkinius objektus, lempa ir toliau švies. Lygiai taip, jei pašalinsite iš savo sąmoningumo visus objektus, visas mintis, visus vaizdinius, kas liks? Liks tik sąmoningumas. Ta tyra sąmoningumo būsena yra meditacija. Jūs nemedituojate į ką nors. Meditacija yra būsena, kurioje lieka tik sąmoningumas.

©  Foto iš Ojas archyvo
 ©  Foto iš Ojas archyvo

Būsena, kai be objektų lieka tik sąmoningumas, yra vadinama meditacija. Žodį „meditacija“ aš vartoju šia prasme.

Tai, ką praktikuojate jūs, nėra meditacija tikrąja prasme, o tik jos koncepcija. Bet per šią praktiką meditacija įvyks savaime. Pabandykite suprasti, kad tai, ką praktikuojate vakare, pratimai, kur įtraukiamos čakros, ir šį rytą kvėpavimo pratimai – visos šios disciplinos nėra meditacija. Bet per šią discipliną ateis momentas, kai atrodys, jog kvėpavimas dingo. Per šią discipliną ateis momentas, kai atrodys, jog dingo kūnas, dingo mintys. Kas gi liko, jei viskas pradingo? Tai, kas lieka, yra meditacija. Kai viskas dingo, tai, kas liko anapus, yra meditacija. Disciplina yra nukreipta į ką nors; meditacija nenukreipta į ką nors. Tai, ką mes čia iš tikrųjų darome, yra čakrų ir kvėpavimo disciplinos praktika.

Jūs paklausite: „Ar nebūtų geriau, jeigu mes praktikuotume mokslą apie Dievą? Ar nebūtų geriau, jeigu praktikuotume stabo discipliną?“

Tai būtų pavojinga. Tai pavojinga todėl, kad kai jūs praktikuojate stabo discipliną, būsenos, kurią aš vadinu meditacija, nepasieksite. Praktikuojantis į stabą, liks tik stabas ir nieko daugiau. Kuo giliau disciplina su stabu jus apima, tuo labiau jumyse liks stabas ir nieko daugiau.

©  Foto iš Ojas archyvo 
©  Foto iš Ojas archyvo 

Tai atsitiko Ramakrišnai. Jis medituodavo į deivę motiną Kali; tai buvo jo disciplina. Vėliau pamažu atsitiko taip, kad jis pradėjo matyti Kali savo viduje. Užsimerkus stabas atgydavo, ir Ramakrišna pajusdavo palaimą, džiaugsmą. Bet vieną dieną pas jį atėjo išminčius. Jis pasakė: „Tai, ką tu darai, tėra tik vaizduotė, tai nėra susitikimas su Dievu.“

Ramakrišna pasakė: „Ar tai ne susitikimas su Dievu? Bet aš matau gyvą Kali!“

Išminčius atsakė: „Matyti gyvą Kali tai ne susitikimas su Dievu.“

Kažkas mato Kali, kažkas Jėzų, kažkas Krišną – visa tai tėra tik proto klastotės. Dievas neturi jokios matomos formos. Dieviškumas neturi veido, būdo, kontūro. Tuo momentu, kai sąmoningumas tampa beformiu, jis tampa dieviškumu.

Tu nesusidursi su dieviškumu, tu tapsi su juo vienu. Nebus susitikimo akis į akį, kai tu stovi vienoje pusėje, o Dievas kitoje. Ateis momentas, kai tu įsiliesi į begalinę egzistenciją, panašiai kaip lašas įkrinta į okeaną. To momento išgyvenimas yra dieviškumo išgyvenimas. Tu nesusidursi su Dievu ir nepamatysi Jo, tu patirsi, kad susilieji su egzistencija taip kaip lašas susilieja įkrisdamas į okeaną.

Todėl išminčius jam pasakė: „Tai klaida. Tai tik vaizduotė.“ Po to jis pasakė Ramakrišnai: „Dabar, kai sukūrei savo viduje stabą, perkirsk jį į dvi dalis. Pakelk vaizduotės kardą ir perkirsk stabą per pusę!“

Ramakrišna tarė: „Kardas? Kur aš rasiu kardą?“

©  Foto iš Ojas archyvo
 ©  Foto iš Ojas archyvo

Išminčius pasakė: „Stabą tu sukūrei vaizduotėje. Taip pat tu gali įsivaizduoti kardą ir perkirsti juo stabą. Tegul vaizduotė suardo fantaziją. Kai stabas kris, už jo nieko neliks. Pasaulis jau dingo, dabar lieka tik stabas – tegul ir jis išnyksta. Kai liks tik tuščia erdvė, tu susitiksi su dieviškumu. Tai, ką tu manai esant dieviškumu, nėra dieviškumas. Tai paskutinis barjeras link Dievo. Nugriauk ir jį!“

Ramakrišnai buvo labai sunku. Jis meditavo į šį stabą metų metais ir įdėjo į jį tiek daug meilės, kad stabas pradėjo atrodyti gyvas. Buvo labai sunku jį suardyti. Jis vis užsimerkdavo, bet sugrįždavo sakydamas: „Aš negaliu atlikti šio žiauraus veiksmo!“

Išminčius pasakė: „Jei tu negalėsi to padaryti, tu neįsiliesi į dieviškumą. Tuomet tavo meilė dieviškumui yra mažesnė, negu meilė stabui. Ar tu nesi pasiruošęs suardyti stabo dėl dieviškumo? Tavo meilė dieviškumui nėra pakankama – tu nesi pasiruošęs dėl jo palikti stabą!“

Jūs taip pat nedaug turite meilės dieviškumui. Jūs taip pat palaikote stabus tarp savęs ir dieviškumo – įsikibę į sektas, įsikibę į religinius šventraščius – jūs nepasiruošę jų mesti.

Išminčius pasakė: „Tu sėdėsi medituodamas, o aš perpjausiu stiklo gabalu kaktą. Kai jusi, kad stiklo gabalu pjaunu tavo kaktą, kaupk drąsą ir perpjauk Kali į dvi dalis.“

Ramakrišna rado savyje drąsos, ir stabas buvo perpjautas į dvi dalis. Kai jis sugrįžo, pasakė: „Šiandien pirmą kartą aš įėjau į samadhi. Šiandien buvo pirmas kartas, kai supratau, kas yra tiesa. Tai pirmas kartas, kai aš išsilaisvinau iš vaizduotės ir supratau tiesą.“

Štai kodėl aš nesakau jums ką nors įsivaizduoti. Aš nepatariu jums įsivaizduoti ką nors, kas bus ateityje jums kliūtis. Keletas dalykų, kuriuos jums pasakiau apie čakras ir kvėpavimą, nebus jums kliūtis, nes jūs jais nesusižavėsite. Jūs jais nesirūpinsite: tai yra tik priemonės, per kurias galėsite įeiti vidun. Jie negalės tapti kliūtimis.

Todėl aš kalbu apie vaizduotės panaudojimą taip, kad tai pagaliau netaptų kliūtimi pakeliui į meditaciją. Štai kodėl aš neprašau jūsų medituoti į ką nors, aš paprasčiausiai prašau jus įeiti į meditaciją. Aš neprašiau jūsų daryti meditacijos, aš prašiau jūsų įeiti į meditaciją.

Jūs nemedituojate į ką nors. Jūs turite pasiekti meditaciją savo viduje. Jei jūs tai prisiminsite, daug dalykų pasidarys aiškūs.

 

 

 

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "Meditacijos kelias" galima rasti.  

Atnaujinta 2015-09-22






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos