Globos metas – meilės metas*

Atrodo, kad visos religijos susijusios su nesveikumu, ligotumu, skurdumu. Niekas nesirūpina jumis, jūsų turtingumu, kilniaširdiškumu ir didingumu.

Aš jums pasakysiu, kol nemylite savęs, kol neradote savo pačių turtų, savo pačių aukštumų, jūs negalėsite su kuo nors dalintis meile. Iš tikrųjų nesveikiems ir ligotiems reikia globos, bet jiems nereikia meilės. Tai reikia suprasti, nes krikščionybė padarė tai kuone visuotinai priimta tiesa: didingiausias religingumas, didingiausias dvasingumas yra mylėti nesveiką ir ligotą. Tai yra absoliučiai prieš psichologiją ir prieš prigimtį. Tada, kai mylite nesveiką, jūs nepadedate jam pasveikti, nes tuo metu, kai jis sveikas, niekas jo nemyli. Ligotumas yra geras pretekstas išprovokuoti kitų meilę sau.

Jūs gal būt tai matėte, bet nepagalvojote apie tai. Žmona visiškai sveika dirba visą dieną, bet kai tik pamato per langą, kad pareina namo vyras, ji tuojau pat atsigula. Jai skauda galvą, nes kol jai galvos neskauda, vyras nerodo jokios meilės. Jeigu jai skauda galvą, vyras nenoriai atsisėda šalia, masažuoja jos kojas, rodo apsimestinę meilę, kalba saldžius ir malonius žodžius. Mėnesiais jis nevadino jos „brangioji“, bet kai tik jai skauda galvą, jis turi ją vadinti „brangioji“. Ji nori girdėti: „Aš tave myliu. Ir mylėsiu ne tik šiandien, bet mylėsiu amžinai.“

Keista, kad rodote meilę savo vaikams, kai jie serga. Jūs nesuprantate paprastos asociacijų psichologijos – liga ir meilė susisieja. Kai tik vaikas nori meilės, jis turi susirgti. Kas jaudinasi dėl sveiko vaiko, kas jaudinasi dėl sveikos žmonos, kas jaudinasi dėl sveiko vyro? Meilė, atrodo, yra kaip vaistai; jie reikalingi tik sergant.

Aš norėčiau, kad jums būtų aišku – globokite ligonį, bet niekada nerodykite meilės. Globoti ligonį yra visiškai kitas dalykas. Būkite bešališkas, nes galvos skausmas nėra kas nors didingo. Globokite, bet venkite saldžių niekučių; globokite labai pragmatiškai. Uždėkite vaistus ant jos galvos, bet nerodykite meilės, nes tai pavojinga. Kai vaikas suserga, globokite, bet būkite visiškai bešališkas. Padėkite vaikui suprasti, kad sirgdamas jis negali jūsų šantažuoti. Visa žmonija šantažuoja vienas kitą. Liga, senatvė, silpnumas tapo beveik reikalavimu: „Tu turi mane mylėti, aš sergu, aš senas…“

Jei kas nors serga ir jūs rodote meilę… Tai rutina, kuria seka žmonija. Ligoniui jūs nerodote pykčio net jei esate pikti. Ligoniui net jei nejaučiate jokios meilės, ją rodote; jei negalite parodyti meilės, tai rodote nors simpatiją. Bet tai yra pavojinga ir visiškai priešinga psichologijos atradimams…

Jūs turėtumėte mylėti save, negalvodami, ar užsitarnavote tai, ar ne. Jūs gyvi – tai pakankamas įrodymas, kad nusipelnėte meilės, lygiai taip pat kaip ir nusipelnėte kvėpuoti. Jūs negalvojate, ar nusipelnėte kvėpuoti, ar ne. Meilė yra subtilus sielos maistas, lygiai toks kaip maistas kūnui. Todėl jei jūs kupini meilės sau, sugebėsite mylėti ir kitus. Tačiau mylėkite sveiką, mylėkite tvirtą.

Globokite ligonį, globokite seną, bet tai visiškai kitas dalykas. Skirtumas tarp meilės ir globos yra tolygus skirtumui tarp motinos ir slaugės. Slaugė slaugo, motina myli. Kai vaikas serga, motinai geriau būtų likti tik slauge. Kai vaikas sveikas, liekite kiek galite jam meilės. Siekite meilės asociacijos su sveikumu, energingumu, sumanumu – tai padės vaikui ilgame gyvenimo kelyje.

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "Nuo medicinos į meditaciją" galima rasti.  

Atnaujinta 2016-04-14