2001 Nr.9
Mečislovas Vrubliauskas
EZOTERINĖ PSICHOLOGIJA IR MEDITACIJA | |
Žodis
ezoterinis
tarptautinių žodžių žodyne kildinamas iš graikiško
žodžio
esoterikos, reiškiančio vidinis, uždaras ir apibrėžiamas kaip slaptas, paslaptingas, neprieinamas
arba prieinamas tik išrinktiesiems. Tai klaidinantis apibūdinimas. Pirma, ezoterinis pasaulis ar lygmuo nėra
slaptas, o yra visiškai atviras. Jį galima pajausti, pamatyti, net užuosti ar girdėti vidiniais pojūčiais.
Antra, jis nėra neprieinamas. Kas kita, kad ezoteriniam pasauliui tirti ir suprasti reikalingas lavinimasis,
jautrumas, tam tikras sąmoningumas. Trečia, jis neturi nieko bendro su išrinktumu. Jis prieinamas kiekvienam.
Todėl čia sakydamas ezoterinis aš visų pirma turėsiu omenyje vidinis, jautrus, subtilus, bet tuo pat
metu ir būtinai patiriamas, patiriamas vidiniu regėjimu ar kitu vidiniu pojūčiu. Pagaliau sakydamas
ezoterinė psichologija aš turėsiu sąmonėje vidinę, subtiliąją psichologiją, kuri dažniausiai vis dėlto
nėra grynai vidinė, o yra prieinama ir sąmoningesniam išoriniam stebėtojui. Tai, ką čia teigiu, yra
patvirtinta ne tik mano paties praktika, bet mokslo ir kitų tyrinėtojų.
Holistinė psichologija.
Nei klasikinė, nei ezoterinė
psichologijos visapusiškai neaprėpia žmogaus.
Santykinai būtų galima sakyti, kad klasikinė psichologija pradeda tyrinėti žmogų nuo išorės, nuo matomos
žmogaus pusės - kūno ir juda link sielos, o ezoterinė - tyrinėja vidinę, arba nematomąją, žmogaus pusę
ir viena vertus juda link išorinių psichinių reiškinių ir kūno, o kita vertus - link aukščiausių dvasinių
ir sąmonės procesų. Kartu klasikinė ir ezoterinė psichologijos sudaro visuminę, ar holistinę psichologiją.
Klasikinė psichologija prieš šimtmetį gimė Vakaruose, ezoterinė psichologija - prieš keletą tūkstantmečių
Rytuose. Pagrindiniais klasikinės psichologijos metodais yra stebėjimas, proto sutelkimas, galvojimas,
koncentracija. Pagrindiniais ezoterinės psichologijos metodais yra liudijimas, centravimasis ar meditacija.
Psichologui reikalingas protas, mintis, ezoterikui - sąmonė, išmintis. Abi psichologijos viena kitą
papildo ir niekur nekonfliktuoja. Abiejų psichologijų tyrimo ir praktikos metodai gali ir turi būti
patikrinti ir patvirtinti.
Ezoterika ir religija.
Dažnai ezoterika
siejama su religija ir tikėjimais. Ezoterika, tikroji ezoterika
paremta praktika, tyrimu ir patyrimu. Be to, tai mokslas, žmogaus subtiliųjų kūnų ir energijų mokslas.
Religija, giliausia prasme, yra sąmonės mokslas ir taip pat susietas su aukščiausiais žmogaus kūnais,
energijomis ir aukščiausia tiesa. Todėl ezoterikos negalima atsieti nuo religijos. Nepamirškime, kad
mokslas yra mokymosi ir žinių visuma bei tiesa, o ne požiūris į juos, kokia nors nuomonė ar tikėjimas.
Tikėjime svarbiau apreikštosios tiesos, kurios taip pat turi tam tikrą vertę, atitinka tam tikrą tiesą.
Tačiau plačiai žiūrint tikėjimas ezoterikoje yra aklavietė. Požiūris, nuomonė ar tikėjimas gali būti
šiek tiek pravartūs, kol tiesos nežinome. Tiesą reikia rasti, suprasti ir mokėti ja tinkamai naudotis.
Pateiksiu religinės ezoterikos pavyzdį.
Jis tuo tinkamesnis, kad šiais metais Lietuvoje svečiavosi Tibeto politinis ir dvasinis
vadovas Dalai Lama. Jis lietuvių kalba išleistoje autobiografinėje knygoje Laisvas tremtinys,
ne tik rašo apie daugkartinę sielos reinkarnaciją ar atgimimą, bet ir pateikia faktų. Faktų,
kurie yra patikrinti ir patvirtinti. Pirmiausia šis Dalai Lama įsikūnija Tibeto vadovu jau
keturioliktą kartą. Knygoje aprašyta metodika, kaip reinkarnuojantysis ar atgimėlis nurodo
naujo gimimo vietą, kaip meditacijų metu ta vieta, laikas ir vaikas ieškomi, kaip tikrinamas
individo - įsikūnijusios sielos tapatumas ir pan. Šie metodai ir faktai pakankamai patikimi,
kad juos būtų galima pripažinti moksliškais. Jie panašūs į psichologijos tyrimo metodus. Jie
net patikimesni. Norintiesiems daugiau faktų knygoje pateiktos dar dvi tulku - dvasios mokytojų,
prisimenančių savo praėjusius gyvenimus nuotraukos iš praėjusio gyvenimo, kai jie buvo senyvi, ir
iš dabartinio, kai atgimėliai yra guvūs ikimokyklinio amžiaus berniukai. Panašių tulku Tibete ir
pasaulyje yra tūkstančiai.
Reinkarnacijos faktas rodo, kad žmoguje, bent jau aukšto sąmoningumo
žmoguje, yra kažkokia esybė,
kuri pereina per mirtį ir labiau lemia žmogaus savybes ir charakterį nei jo fizinis kūnas, tėvai
ar visuomenė. Iš tikrųjų visi praėjusieji gyvenimai yra žmogaus astraliniame kūne ir jo skaitymas
priklauso ezoterikos sričiai. Tam reikalingas ne tiek protas, kiek sąmoningumas. Žinoma, kad
sąmoningumą mažina žudymas. Todėl tokiuose tikėjimuose kaip - budizmas, džainizmas, induizmas,
kuriuose žudymas smerkiamas, o esmė - vegetarizmas, reinkarnacija patiriama ir pripažinta.
Judaizme, krikščionybėje ir islame - tikėjimuose, kuriuose besaikis gyvūnų medžiojimas ir žudymas
yra norma, reinkarnacija beveik nepatiriama, o tiksliau, neprisimenama. Vis tik šiuo metu išaugus
žmonių sąmoningumui ir Vakaruose reinkarnacija vis dažniau patiriama. Pravartu žinoti, kad žudomi
gyvūnai gindamiesi išskiria specifinius nuodus, kurie yra naujų ligų priežastis.
Ezoterinės žinios gali būti labai naudingos mokslui. Tuomet daugelis
dalykų, tarp jų mokslinių
tyrimų kryptis ir net tikėtini rezultatai, būna aiškūs daug anksčiau. Štai žmogaus mirties ir naujo
gimimo procesas aprašytas Tibeto mirusiųjų knygoje. Joje kalbama apie žmogaus vidinės ar dvasinės esybės
kelionę - po mirties ir prieš gimstant. Vilniaus universitete tyrinėjant regimąjį suvokimą mane labai
nustebino, kad evoliucionavusių regėjimo kanalų spalvų eiliškumas sutampa su po mirties padieniui regimų
budų spalvų eiliškumu. Tai susiję su žmogaus energetinių centrų - čakrų spalvomis ir jų tvarka. Psichika
ir net kūnas susiję su siela. Supratę viena, suprantame ir daug gretutinių dalykų. Šiandien dar nežinoma,
kuriame smegenų žievės sluoksnyje ir kaip vyksta spalvinis ir erdvinis suvokimas. Žinant spalvų eiliškumą
ezoterikoje ir evoliucijoje, lengva parinkti mokslinių tyrimų eigą, nes erdvinis ir spalvinis suvokimas
yra psichosomatinis, netgi sielosomatinis reiškinys.
Reinkarnacija, žinių perdavimas iš dvasinio pasaulio į fizinį ir
atvirkščiai meditacijos metu, kaip ir pats atgimimo procesas priskiriami ezoterikai ir religijai. Tai
plačiai žinoma Tibeto budizme, kaip ir kiekvienoje kitoje autentiškoje religijoje: dao, tao, tantroje
ir pan. Psichologai, psichiatrai, medikai ir kiti mokslininkai turėtų įskaityti šiuos ir panašius
faktus: ištirti ir juos paneigti ar priimti. Tai būtų žymus indėlis į žmogaus, gamtos ir sąmonės mokslų
sujungimą. Tiesiog tik priėmus į sąmonę tai, kad mes tikriausiai esame ta esybė, kuri atsiskiria nuo
mirštančio kūno ir pereina per mirtį, daugelį dalykų keičia ir pastato į savo vietas.
Ezoterinis pavyzdys.
Pateiksiu vieną gana dažnai pasitaikantį
ezoterikos pavyzdėlį iš savo praktikos. Jaunas meditatorius ir geras programuotojas Ignas keletą
mėnesių džiaugėsi ne tik sveikata ir geru gyvenimu, bet ir gera savijauta. Po to, jau komandiruotės
užsienyje metu džiaugsmas pradėjo mažėti, o jį keitė liūdesys, nuobodumas, depresija. Tai tęsėsi ir
grįžus. Net per meditacijas jis negalėjo prieiti iki vidinių energetinių lygmenų iš kurių ateina
atgaiva ir džiaugsmas. Ignas pasiprašė individualios sesijos, nes po kelių dienų jo laukė nauja
darbo kelionė, o psichinė ir dvasinė būsena negerėjo. Sesijos pradžioje išaiškėjo, kad jo problema
yra astraliniame kūne. Vakaruose šį kūną maždaug atitinka kolektyvinė pasąmonė. Jame yra tėvų, draugų,
mokytojų, tikėjimų ir pan. įteigtos elgesio normos, taisyklės, priimtos idėjos, norai, įsitikinimai.
Jie lemia energijų tekėjimo kelius. Jeigu kuri nors astralinio kūno ar jo sąveikos su kitais kūnais
grandis išsikreipia ar nutrūksta, atsiranda slopinimas, įtampa ar konfliktas. Tuomet žmogus silpsta.
Dėl to dingsta džiaugsmas, palaima, o jį pakeičia nuobodumas, liūdesys, depresija.
Ignas pradėjo medituoti prieš keletą metų ir šiek tiek jaučia astralinį
kūną ir vidinių energijų tekėjimą.
Vedamas jis gali keliauti po savo astralinį kūną, bet vis negali judėti jo vingiais pats. Vedančiajam
ši kelionė panaši į judėjimą veikiančios elektroninės schemos laideliais. Tik čia sudėtingiau, nes
kartu turi sekti ir vedamasis, o leisti ar atlikti reikalingus pakeitimus tik jis ir tegali. Vidinės
kelionės metu gana greitai išryškėjo du energetiniai blokai. Pirmas energetinis pažeidimas atsirado
dėl to, kad pažįstamas žmogus jį apkaltino neprisidėjus prie vieno reikšmingo darbo. Tačiau blokas
atsirado ne todėl, jog Ignas neprisidėjo prie jo, o todėl, kad jis patikėjo, jog yra kaltas. Tai dažnos
tikinčiųjų bėdos. Žmonės labiau tiki kitais nei savimi.
Antrasis blokas atsirado dėl moters tvirtinimo, jog jis turėtų
atrodyti geriau, o jo asmeninis ir iš
dalies seksualinis gyvenimas yra netikę ir turėtų būti kitokie. Ir vėl tikėjimas tapo kliūtimi. Jis
ja patikėjo, kad yra netobulas ir kaltas. Patikėjo, vadinasi sutiko pakeisti ir pakeitė vidinį ryšį,
iš tikrųjų, daug ryšių ir tuo pačiu astralinio kūno struktūrą ir jo sąveiką su kitais kūnais. Pasekmė
pasijuto tik po kelių dienų ar savaičių. Dėl to jis nesugebėjo susieti šių pakeitimų su savijautos
pablogėjimu. Artimo bendravimo metu minėti žmonės nesąmoningai pažeidė Igno pasąmoninius ryšius.
Bet duris į savo pasąmonę atvėrė ir pakeitimus padarė jis pats. Sesijos metu vedamas astralinio
kūno labirintais jis lengvai atitaisė klaidą - nuvalė dėmes ir išrišo minčių kamuolius ir energijos
tekėjimas bei gera savijauta tuojau pat grįžo.
Tokių atvejų gausybė. Žinomi atvejai, kai dėl tikėjimo žmonės suserga,
net apanka ar numiršta. Matyt
masinių epidemijų metu apie pusė žmonių suserga dėl tikėjimo. Stebina faktas, kad medituojantys serga
keletą kartų mažiau arba ir visai neserga.
Blogiau, kad kol kas žmonės nemoka patys ieškoti savijautos
pablogėjimo priežasčių ir nelabai linkę mokytis.
Kita vertus niekas jų to nemokė ir net medikai bei psichologai dar nerado tinkamo bendradarbiavimo
būdo nei tarp savęs, nei su ezoterikais.
Astralinio kūno įsisąmoninimas padeda išrišti kolektyvinių
idėjų, minčių, norų, tikėjimų ir pan.
blokus ir mazgus. Tai, ką krikščioniško tikėjimo žmonės laiko nuodėme, dažniausiai astraliniame kūne
tėra tik dėmė, kurią reikia išvalyti ar kaip mazgas, kurį reikia atrišti. Toks vidinių dėmių
išsivalymas ar astralinių mazgų atrišimas labai gerina sveikatą ir savijautą. Sąmoningas žmogus
išsivalo pasąmonę pats. Būtina pastebėti, kad astralinis kūnas tėra tik pakopa ezoteriniame žmogaus pasaulyje.
Meditacija.
Meditacija yra pagrindinis ezoterinės psichologijos tyrimo
ir pažinimo metodas.
Ji būtina koncentracijai subalansuoti. Dėl meditacijos nežinojimo visi didingiausi judėjimai baigėsi
koncentracijos stovyklomis: krikščionybė - inkvizicijos, tautiniai judėjimai - fašizmo, o klasiniai
judėjimai - komunizmo koncentracijos stovyklomis. Atrodo, atėjo laikas meditacijos stovykloms.
Kol meditacija natūraliai neįžengė į mūsų gyvenimą, koncentracijos stovyklų pavojus lieka.
Prieš keletą tūkstantmečių šimtą dvylika bazinių meditacijos
metodų yra aprašęs Indijos mistikas
Šyva. Tai bene vienintelis mistikas, kuris plačiai aprašė ir moterims tinkančias meditacijas. Iš jų,
kaip iš raidžių, galima sudaryti gausybę meditacijos metodikų ir technologijų. Šiems metodams pažinti
ir taikyti reikalingos studijos, laikas ir energija. Kita vertus, naudojant bet kurį metodą kai kas yra
bendra. Pirma, meditacijos raktas yra liudijimas, o antra, kad įeitum į liudijimo būseną, reikalingas
totalumas. Trečia, meditacijai reikalingas neteisimas. Be to, meditacija yra ne tiek išradimų,
kiek atradimų metodas. Medituojant atsiveria tai, kas jau yra žmoguje, bet dar neatsivėrė, nes
nebuvo tam sąlygų. Panašiai kaip sėkloje yra medžio, o kiaušinyje - paukščio potencija, taip žmoguje
yra dievo potencija. Meditacija prasideda nuo mentalinio kūno, nuo kūno, kuriame per tarpus tarp
minčių atsiveria vidinis dangus ir veda žmogų į didingiausias sąmoningumo aukštumas.
Koncentracijos ir meditacijos poveikis.
Kaip galima sukoncentruoti
ar sufokusuoti šviesą, taip galima
sukoncentruoti ir fizinę jėgą, protą ar sąmonę. Koncentraciją visuomet lydi įtampa, nuovargis. Be to,
įtempiant ir koncentruojant protą, jo poveikis auga, todėl įmanomas gyvo proceso pažeidimas. Mintį
ezoteriniame pasaulyje galima palyginti su yla ar pincetu mikropasaulyje. Mintis ir protas yra per
grubūs subtilioms vidinėms operacijoms.
Visa kas gyva ir amžina negimsta iš proto ar jo koncentracijos.
Mintis tinka tik negyvo pasaulio
modeliavimui ir manipuliacijai. Mintis nepereina per mirtį. Mintis nepereina net per miegą.
Paskutinė mintis prieš užmiegant tampa pirmutine pabundant, o paskutinė priešmirtinė mintis
nulemia pomirtinę kelionę ir tampa pirmutine įsikūnijant. Mintis ištirpsta sąmonėje, sąmonė
gali susikristalizuoti į mintį.
Meditacija yra aiški ir aukšta sąmonės būsena, kai individas
nėra susitapatinęs nei su kūnu,
nei su emocijom, nei su protu. Tai sielos skrydis. Tuomet ir įsisąmoninimas vyksta neiškreiptai,
tiesiogiai. Tuomet atrandama tiesa. Tiesa randama sąmonėje ir niekuomet prote. Tyra sąmonė šiek
tiek primena nevertinantį ir tyrą vaiko žvilgsnį. Aukštoje sąmonės būsenoje, kai net savo ir kitų
emocijos, jausmai ir mintys matomi lyg Žemė iš paukščio skrydžio, viskas stojasi į savo vietas.
Veikla tampa kūrybiška, lengva ir palaiminga. Aukšta sąmonė viską harmoningai transformuoja:
grubų judesį į švelnų lietimą, pyktį ar pavydą - į meilę, net degutą - į medų. Viskas pradeda
vykti vientisai, egzistenciškai. Tolimas tampa artimu, o meilė sąmoningą žmogų supa kaip
aromatas gėlę. Smurtas tampa neįmanomas, nes ne tik, kad nėra lūkesčio, plano ar idėjos
kaip turėtų būti, bet ir apskritai sąmonėje nėra smurto. Sąmoningas žmogus absoliučiai žino,
kad negalima pažeisti kito, dar labiau nepažeidžiant savęs. Tokia sąmonės būsena palaiko
aukštesniųjų žmogaus centrų - širdies ir sielos - vėrimąsi; ir atvirkščiai. Tuomet
individas veikia ne pagal protą ar iš išorės priimtą moralę ir net ne pagal sąžinę, kuri
ateina iš praeities, o iš visos situacijos įsisąmoninimo ir dabarties.
Ezoterikos ir meditacijos ateitis.
Atrodo, kad dabar,
kai žmonės jau išsėmė beveik visas
išorinio pasaulio ir proto teigiamas bei neigiamas puses, ezoterika ir meditacija tampa
beveik neišvengiami. Žmogui net specialiai nieko nedarant, meditaciniai sąmonės momentai
pradeda atsitikinėti spontaniškai, nes pačioje aplinkoje, žmonių veiksmuose yra vis daugiau ir
daugiau sąmoningumo. Net natūralus gerumo, tiesos, meilės ar atsipalaidavimo ieškojimas veda
į ezoteriką ir meditaciją. Jei ieškojimo nėra, žmogus geria, vartoja narkotikus, valosi kovodamas,
mušdamasis, kariaudamas. Taip kaip praeityje neišvengiama žmonių vystymosi kryptis buvo
protavimas ir koncentracija, taip dabar tokia potencija yra sąmonėjimas ir meditacija.
Koncentracinių ir meditacinių metodų sujungimas grąžina žmogui kūno, jausmo, proto ir dvasios
balansą, o su juo ir sveikumą, gerumą bei palaimingumą.
|