Atrodo, žiūrėjimas į nuogybes ir striptizas yra nuodėmė. Bet juk gyvenime reikia viską išbandyti, net mirtį? *

Iki šiol gyvenimas ir tikėjimai ėjo skirtingomis kryptimis. Žmogus galėjo arba tikėti, arba gyventi. Girdėjau, kad Tumba Jumba gentyje visi vaikšto nuogi ir tai yra ne nuodėmė, o natūralumas. Džainų religijoje, atvirkščiai nei krikščionybėje, dvasingas žmogus, vienuolis turi būti nuogas. Džainai tiki, jog nuogumas yra dvasingumo požymis. Žiūrėti į nuogus gyvūnus normaliam žmogui yra normalu. Kita vertus, kartais „moralumas“ pranoksta natūralumą ir sveikumą. Štai Anglijos karalienės Viktorijos laikais ypač moralios asmenybės net kėdžių kojas apvilkdavo kelnaitėmis, nes jos jaudindavo. Tokia buvo „aukštos“ moralės pasekmė. Buvo nustatytas moralaus žingsnio dydis... Tačiau tokia „aukšta“ moralė ilgai neišsilaikė, nes moralė ir mada daugiausiai priklauso nuo iškrypimų.

Žiūrėti striptizą yra ne nuodėmė, o iškrypimas. Argi normalu žiūrėti į alų ar į duoną? Žiūrėdamas nei atsigersi, nei pavalgysi. Troškulys ir alkis tik augs. Sveikas normalus žmogus į alų ar duoną nežiūri, o geria ar valgo. Nors duonos valgymas yra natūraliau nei alaus gėrimas. Reikėtų ieškoti, kaip normalų poreikį patenkinti, kol tai dar netapo manija ar iškrypimu.

Tumba Jumba gentis dar normali, todėl jie nežiūri striptizo arba žiūri į striptizą kaip į iškrypimą. Net normalus gyvūnas nežiūrės striptizo. Jeigu ir sudominsite jį, tai tik keletui sekundžių. Kol įsitikins, kad tai striptizas. Normalus žmogus, einantis su gyvenimu, su evoliucija, su mokslu, striptizo nežiūrės. Tiesiog nei yra į ką žiūrėti, nei pasitenkinsi. Tam, kad visuomenę striptizas domintų, reikalingas šimtmetinis iškrypėliškas auklėjimas, šimtmečiais kauptos įtampos ir negalia seksualiai pasitenkinti, kurie perduodami iš tėvų vaikams. Prisimenu...

1990 metais pirmą kartą išvažiavau į vakarietišką užsienį, į Paryžių, į mokslinę Europos regimojo suvokimo konferenciją. Važiavo dar keletas mokslo darbuotojų, tarp jų ir vienos aukštosios mokyklos rektorius. Paryžiuje, matyt, didesnė mokslininkų dalis nuėjo pasižiūrėti striptizo. Kiek kalbų, jaudulio. Manęs netraukė pažiūrėti. Bet aš ėjau garsiąja Paryžiaus gatve ir mane nustebino prostitučių ir sutenerių inteligentiškumas. Niekas neauklėjo, nekikeno ir nepriekabiavo, kaip tai būna komunistinėje ar krikščioniškoje šeimoje, mokykloje ar kolektyve. Ypač jų šventėse.

Nuodėmė yra šventikų sugalvota idėja priekabiauti prie žmonių ir juos kaltinti. Be nuodėmės neliktų krikščionybės. Bet nuodėmės nėra moksle ir net budizme. Nes nereikia.

Jeigu norite, kad žmogus domėtųsi striptizu ir nuolat apie jį galvotų, auklėkite jį iškrypusiai: gąsdinkite pirmaprade ir gimimo nuodėme, slėpkite, drauskite natūralų seksą, gėdinkite, kaltinkite, darykite taip, kaip daro tikėjimai. Tik tikintieji ir tikėjimai seksą taip subjaurojo, kad jis tapo negražus. Kitaip seksas savaime yra sveikas ir gražus. O meditatoriui seksas virsta mylėjimusi ir yra palaimingas.

Gyvenime seksas yra ne tik normalu, bet ir būtinas, nes per seksą gimė beveik visa normali gyvybė. Ir mes. Todėl seksas, kaip ir valgymas, judėjimas ar tuštinimasis, yra normalu. Iškrypimų išbandyti nebūtina, nes jie niekuomet nepatenkina; tarp jų ir striptizas bei prostitucija. O gražu, net dieviška būtų, jei seksas virstų ne striptizu ar prostitucija, o mylėjimusi ar net samadhi. Tuo labiau, kad tai yra natūralu ir kiekvienam prieinama.

* - Citata iš Prembudos knygos "Meditacija – sielos dalijimasis", kurią galima rasti.  

Atnaujinta 2019-10-28