Pavydas - nemeilės įrodymas | |
| |
| ©jennbujennburton.com |
Tiek psichologai, menininkai, tiek ir tikėjimų atstovai dar nepakankamai ieškojo ir nemato tikrųjų pavydo šaknų ir negali nieko iš esmės pakeisti pavydo kilimo, pasireiškimo ir transformacijos procese. Pavydas sukelia daug skausmo ir nelaimių, todėl naudinga žinoti bent jau jo bazinius dalykus.
Dekaloge net ir judėjų, krikščionių bei musulmonų Dievas yra pavydus ir keršija. Jis pats pasako Mozei „Esu pavydus Dievas“ ant Sinajaus kalno prieš maždaug 3,5 tūkstantmečio. Ir tai yra paskutinis jo žodis.
Pavydas, kaip ir gaisras yra suvaldomas. Tai kas dega geriau naudoti ne tiek priešui sunaikinti, kiek šildyti, šviesti, vežti, maitinti ir pan. Taip pat ir su pavydu.
Pavydas, kaip ir pyktis yra energija. Ji veikia ir gali būti lengvai matoma, išreiškiama. Jei pavydima, tai kažkokia žmogaus energija pakeitė tekėjimo kryptį. Todėl reikia išmokti ją pajusti, pamatyti ir suprasti ką daryti. Deja, žmonės su pavydu elgiasi panašiai, kaip gyvūnai su ugnimi. Nežino nei kaip sukelti, nei kaip naudoti, nei kaip užgesinti. Dar daug žmonių supranta pyktį, baimę ir pavydą tiek, kiek ir gyvūnai ugnį. Jiems nieko neįmanoma net pasakyti, nes jie yra nejautrūs ir nesąmoningi. Koks iš gyvūno gaisrininkas? Bet pakeisti pavydą į gerovę, džiaugsmą ir meilę ne tik galima, bet ir skatintina. Tai labai jautru, bet absoliučiai patikima.
Pavydas sukyla, kai žmogaus seksualinė ar vitalinė energija pasuka kita kryptimi. Paprastai nuo tekėjimo į vieną žmogų, į tekėjimą į kitą. Lyg nesąmoningas veidrodžio ar žibintuvėlio pasukimas. Pradedame šviesti kitam ar kitai. O kartais, nuo vėjo. Pakeista šviesos sklidimo kryptis. Ir tai iš karto pajuntama. Abu pajunta: ir tas, kuris šviečia, ir tas kuris šviesą junta, mato, pagal ją eina. Ir elgtis reikia taip pat. Nesimėgauti, kad dabar partneriui/ei tamsiau, nes tai pereis į bendravimą su nauju žmogumi ir turės pasekmes, o nuoširdžiai išsiaiškinti kas ir kodėl atsitiko ir vėl sukurti naują energijų dalijimosi balansą.
Jei žmogus myli, bent panašiai kaip mama - mažylį, tai ji priima kiekvieną jo žingsnį. Jei žmogus myli, jo energijos auga, kyla ir mylimojo pasisukimas į naują žmogų nekelia jokių problemų. Atsilaisvinusi energija laisvai pradeda tekėti naujomis kryptimis. Į kitus žmones, gamtą, kūrybą. Arba atgal vidun, sukuriant džiaugsmą, laimę ir meilę. Todėl mylinčiam žmogui net nekyla pavydo.
| |
Ojas MC © | |
Pavydas rodo, kad meilės nėra, kad jos nesukuriame, o esame prisirišę ir net nežinome nei kaip, nei kada, nei ką daryti. Deja, prisirišimas, kaip ir pririšimas turi savo antrąją pusę. Kaip vežimėlio pririšimas prie vežimo.
Atsakymai pradedami matyti susibalansavus, išsitiesinus viduje; kaip medžiui. Tik tiesus medis gali relaksuoti, lengvai siūbuoti ir tapti jautriu saulei ir dirvai. Ir tapti derlingu. Tiesus medis visuomet pranoks palinkusį. Tiesus žmogus – žmogų su polinkiais, tikėjimais ir prisirišimais.
Žmogaus susibalansavimui, išsitiesinimui ar ėjimui su tiesa, geriausiai tinka meditacija, žiūrėjimas ir judėjimas vidun ir iš vidaus. Ten jau jautru, tiesu ir atsakymas ne tik yra, bet ir gali būti matomas. Pagal energijos ar vidinės šviesos sklidimą ir tekėjimą. Svarbiau, kad ta energija būtų. Ji stiprėja judant vidun, kaip išorėje judant į saulę ar namo. Kaip ir išorėje su žibinto šviesa.
Atsakymas į kilusį pavydą ar pyktį visuomet yra ir visuomet nuostabesnis nei galima įsivaizduoti ar tikėti. Kaip ir vedimas ir tekėjimas iš vidaus. Laimė ir meilė. Vedimas ir tekėjimas iš vidaus į gyvenimą, iš savo vidaus į mylimą, į bet kurį individą, gamtą ir Kosmosą.
Prembuda, 2014-05-09
|